Ar griaudami pertvaras ir versdami balkonus kambariais, neliksime be grindų ir stogo?

Kol vieni gyventojai, siekdami senuosiuose daugiabučiuose gyventi patogiau, griauna pertvaras butuose, kiti nerimauja, kad pertvarkant erdves bet papildomai nesutvirtinant sienų, namas vieną dieną subyrės it kortų namelis. Besidomintiems, kaip turėtų būti organizuojami tokie darbai, ir ką daryti, jei kaimynystėje vykstančios pertvarkos kelia nerimą, pataria Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai.

Daugiabutis subyrės kaip kortų namelis?

Niekam ne paslaptis, kokie išradingi kartais būna senų daugiabučių gyventojai. Virtuvės sujungtos su gyvenamuoju kambariu, dailia stumdoma sienele atitverta miegamojo erdvė jau seniai nieko nestebina. Kažin ar labai nustebintų ir „gulsčia” dėžė daiktams sudėti, įkurdinta po miegamojo lovos pakyla. Tačiau yra ir dar išradingesnių.

„Jie išgriovė pertvarą tarp kambario ir balkono, einančio palei visą jo sieną, o patį balkoną apmūrijo, apšiltino ir įstiklino – štai jums ir keli papildomi kvadratiniai metra“, – pasakoja portalo skaitytoja Agnė. Pasak jos, tokią modernizaciją moteris atrado savo pažįstamų bute sostinės Lazdynų mikrorajone.

„Na, gerai, namas monolitinis, tvirtas, atlaikys ir be vienos pertvaros. Tačiau kas bus, jei bent kas antras daugiaaukščio pastato buto gyventojas sugalvos taip pasididinti plotą ir išgriaus pertvaras tarp buto ir balkono toje pačioje sienoje? Ar vieną dieną ta siena ims ir nesusmegs?“, – nerimauja moteris.

O štai kita istorija. „Prieš kelis mėnesius pas mus užsuko nauji kaimynai su popieriaus lapu rankose. Sako: „Mes gretimoje laiptinėje nusipirkome butą. Ketiname išgriauti sieną tarp virtuvės ir vieno kambario, todėl mums seniūnijoje išdavė štai šiuos lapus ir liepė surinkti daugiau negu pusės namo butų gyventojų parašus, kad jūs neprieštaraujate“, – pasakoja Janina K.

Moteris pakvietė kaimynus prisėsti ir išsikalbėjo. Pasirodo, ne tik jai, bet ir remontui besiruošiančiai jaunai porai keista, kad reikia surinkti ne tik tos laiptinės, kurioje vyks remontas, bet ir likusių penkių laiptinių gyventojų parašus. „Savaime suprantama, kad artimiausi kaimynai dėl remonto patirs nepatogumų, nes bus ir triukšmo, ir dulkių. Dar suprasčiau, jei reikėtų gauti besiribojančiose laiptinėse gyvenančių kaimynų sutikimą, nes ir jiems gali trukdyti plaktukų kaukšėjimas ar grąžto ūžimas. Tačiau kuo dėti tolimesnių laiptinių gyventojai? Juk jiems remontas netrukdys. Kita vertus, ir mūsų laiptinėje kone visų butų gyventojai per pastaruosius dešimt metų bent kartą savo būstą remontavo. Ir jokių parašų nerinkome. Paprasčiausiai užeiname vieni pas kitus, pasikalbame, atsiprašome, kad sukelsime nepatogumų ir viskas“, – tęsia Janina K.

Ji daro prielaidą, kad parašų prisireikė dėl to, jog jaunoji pora nori griauti pertvarą tarp kambario ir virtuvės. „Bet kaip mes galime pasirašyti, kad sutinkame? Juk mes ne statybos inžinieriai ir nieko apie tai nesuprantame. O jei išgriautos sienos vietoje reikia padaryti kokius nors sutvirtinimus? Kas bus, jei jie pataupys ir tų sutvirtinimų nepadarys? O jei visų penkių aukštų gyventojai nuspręs išardyti tą pačią sieną? Štai dar vieni prieš porą dienų buvo užėję su tokiu pačiu prašymu… Ar nesubyrės vieną gražią dieną mūsų senutis namas dėl tokių rekonstrukcijų kaip kortų namelis? O mes, pasirašiusieji, kad sutinkame, turėsime atsakyti?“, – nerimauja moteris.

Specialisto komentaras: kapitaliniam remontui projektas būtinas

Ar gyventojų nerimas, kad pertvarkant erdves senos statybos daugiabučių butuose griaunamos pertvaros gali pažeisti viso namo tvirtumą, pagrįstas? Kaip turėtų būti organizuojami tokie darbai ir ką turėtų daryti butų savininkai, jei kaimynystėje vykstančios pertvarkos kelia nerimą? – teiraujamės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistų.

„Siekdami remonto metu kuo mažiau trukdyti kaimynams, turime laikytis tam tikrų taisyklių, tačiau parašų rinkimas visai nesusijęs su remonto metu keliamu triukšmu ar dulkėmis”, – atsako VTPSI atstovė Vida Aliukonienė.
Gyventojų sutikimas, aiškina ji, reikalingas tada, kai atliekant darbus daroma įtaka pastato bendrojo naudojimo objektams. „Jeigu perplanuojant buto erdves pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos, laikoma, kad pertvarkomi pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal mūsų šalies Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams (tarp jų ir laikančiosioms konstrukcijoms), reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka gautas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Kai yra įsteigta bendrija, sprendimai priimami Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka, o jei daugiabučiame name bendrija neįsteigta, norintis pertvarkyti butą savininkas dažniausiai pats renka kaimynų parašus, tiesiogiai su jais bendraudamas”, – aiškina VTPSI atstovė.

Įvertinti turi kvalifikuoti specialistai

Pašnekovė pabrėžia, kad statybos darbai, kai pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu „Statinio statybos rūšys“, priskiriami kapitaliniam remontui. Taigi prieš imantis daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato kapitalinio remonto, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas.

„Galimybė daugiabučio namo bute išardyti vidinę sieną ar jos dalį, priklauso nuo konkretaus pastato konstrukcinės schemos ir jo techninės būklės. Taip pat reikia įvertinti jau atliktus laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymus, galimą planuojamų atlikti darbų įtaką konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui. Šį įvertinimą ir turi atlikti projektą rengiantys kvalifikuoti specialistai. Namo gyventojai, matydami už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių projektuotojų pasirašytą projektą, priima sprendimą dėl sutikimo atlikti projekte numatytus darbus“, – aiškina V. Aliukonienė. VTPSI atstovė priduria, kad kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. „O jei namo aukštis viršija 20 metrų ar jo bendrasis plotas didesnis nei 2000 kv. m, projekto ekspertizė privaloma“, – sako ji.

VTPSI atstovė pabrėžia, kad jei kapitalinį remontą, kurio metu numatoma keisti ir daugiabučio gyvenamojo namo išvaizdą, ketinama atlikti mieste, kultūros paveldui priskirtame objekte ir kultūros paveldo objektams priskirtoje teritorijoje (vietovėje) ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kapitalinio remonto projekto bei daugumos gyventojų sutikimo nepakanka – privaloma gauti ir įgalioto savivaldybės tarnautojo rašytinį pritarimą šiam projektui.

V. Aliukonienė patikslina, kad nors balkono įstiklinimo darbai pagal statybos rūšį priskiriami paprastajam remontui, jais keičiama pastato išvaizda. Todėl tokiems darbams mieste esančiame daugiabutyje atlikti privalu gauti įgalioto savivaldybės tarnautojo rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. Šiam pritarimui gauti turi būti pateikiamas ir daugumos bendraturčių sutikimas. „O dėl sienos išgriovimo teisėtumo atsakyti būtų galima išsiaiškinus, ar ji laikančioji, ar tik atitvarinė“, – priduria ji.

Paprastam remontui pastato viduje projekto nereikia

„Jei remontuodami butą nusprendėte išardyti nelaikančią sieną ar jos dalį buto viduje, nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, nei kitų butų savininkų sutikimai nereikalingi, nes tokie darbai priskirtini statinio paprastajam remontui“, – sako V. Aliukonienė.

Ji patikslina, kad pradinę informaciją apie atskirų statybinių konstrukcijų, kurias ruošiamasi pertvarkyti, paskirtį ir bendrą pastato techninę būklę gyventojai gali gauti iš privalomąją statinio techninę priežiūrą vykdančio specialisto, pasamdyto bendrijos ar namo administratoriaus.

Pašnekovė pridūrė, kad jei siena tarp virtuvės ir kambario, kurią, kaip pasakojama antrojoje istorijoje, norima išardyti, nėra laikančioji, tai nereikia nei projekto, nei kitų butų savininkų sutikimo. „Tačiau ir šiuo atveju turime laikytis tam tikrų taisyklių, kad dėl mūsų keliamo triukšmo ir taršos bei nepageidaujamo poveikio jų ir bendrajai nuosavybei nepažeistume kitų namo gyventojų interesų“, – primena V. Aliukonienė.

Lietuvoje galioja higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kurioje nurodomas leistinas triukšmo lygis įvairiu paros metu. Ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 18 val., o nuo 22 val. prasideda nakties metas. Leidžiamas triukšmo lygis nuo 6 iki 18 val. – 45 decibelų, nuo 18 iki 22 val. – 40, nuo 22 iki 6 val. – 35 decibelai. Bet ir laikantis taisyklių, patartina visų triukšmingų ir taršių darbų atlikimo laiką ir kitas sąlygas pagal galimybes derinti su šių darbų poveikį galinčių patirti butų savininkais, pataria specialistai.

Kilo įtarimų? Kreipkitės į namo prižiūrėtoją ar VTPSI

Jei gyventojams kyla pagrįstų įtarimų, kad kapitalinio remonto darbai vykdomi ne pagal projekto sprendinius, jie gali kreiptis į VTPSI teritorinį skyrių. Jo specialistai patikrins, ar darbai atliekami taip, kaip numatyta projekte, ir jei bus nustatyta pažeidimų, pareikalaus juos pašalinti. 

„Jeigu kapitalinio remonto darbai būtų atliekami pagal projektą, laikantis jame nurodytos darbų technologijos, ir būtų pakenkta pastato konstrukcijoms, atsakomybė tektų projektuotojui. Neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams turi vadovauti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo – tik nustatyta tvarka atestuotas specialistas. Jei žala būtų padaryta dėl ne pagal projektą vykdomų darbų, atsakingas būtų šių darbų vadovas. Kai darbai vykdomi rangos būdu – rangovas, – aiškina VTPSI atstovė ir pataria, - jeigu kilo įtarimų, kad darbai vykdomi neteisėtai ir/ar kelia grėsmę namo pastovumui ir žmonių saugumui, reikėtų nedelsiant pranešti VTPSI teritoriniam skyriui“.

O jei kilo įtarimų, kad kuriame nors bute atliekami galimai grėsmę keliantys remonto darbai, ji pataria pirmiausia kreiptis į namo techninį prižiūrėtoją.

„Statybos techniniame reglamente „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustatyta tvarka, kuria vadovaujasi savivaldybės, vykdydamos gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą. Ja remiantis atliekamas nuolatinis gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimas ir vertinimas bei nuolatinė priežiūra (tarp jų ir namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninis aptarnavimas). Tad kilus įtarimų dėl galimai grėsmę keliančių remonto darbų bute, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo techninį prižiūrėtoją. Jei jis neatlieka savo pareigų, ar jas atlieka netinkamai – į savivaldybės administraciją“, – sako V. Aliukonienė.

Pasak pašnekovės, baigęs darbus buto savininkas pats deklaruoja statybos atlikimą pagal projekto sprendinius (tarp jų ir sienų stiprinimą, jei tai buvo numatyta). Jis ir prisiima atsakomybę už nurodytų duomenų teisingumą, pasirašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ši deklaracija pateikiama VTPSI teritoriniam skyriui tvirtinti.

„Inspekcija nėra užfiksavusi nė vieno atvejo, kad dėl gyventojų išardytų pertvarų butuose būtų pažeistos namo konstrukcijos ir būtų įvykusi nelaimė, – pastebi VTPSI atstovė V. Aliukonienė. – Tačiau jeigu patyrėte žalą, bet geruoju susitarti nepavyksta, dėl jos atlyginimo belieka kreiptis į teismą“.

Ar griaudami pertvaras ir versdami balkonus kambariais, neliksime be grindų ir stogo?