Pagrindinis » Straipsniai » Nekilnojamas turtas

Ar suskubti atiduoti paskolas?

Europos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki visų laikų rekordinių žemumų – tai paveiks ir turinčius būsto paskolas su kintamomis palūkanomis. Norintiems atsiveria galimybė greičiau grąžinti būsto kreditus, nes įmokos šiek tiek sumažės, tačiau ekonomistai siūlo svarstyti, ar tai duos naudos.

Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) 0,1 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą eurais iki 0,05 proc. Tai yra visų laikų žemiausia euro zonos bazinė palūkanų norma.

„Paprastai žmonės skuba grąžinti paskolas, kai jos pradeda brangti, tačiau, kai kalbama apie būsto paskolą, akivaizdu, kad ją visą iškart grąžinti gali retas namų ūkis. Yra žmonių, kurie iš principo nemėgsta turėti paskolų, ar palūkanos būtų didelės, ar mažos – jie stengsis turimą paskolą grąžinti greičiau. Tuo, kad palūkanų norma bus mažesnė ir paskolą dėl to galima grąžinti greičiau, dalis žmonių pasinaudos, jiems tai - gera žinia“, - sako SEB Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ji primena, kad noras greičiau grąžinti paskolą dažnai yra pagrįstas ne tiek racionaliu apskaičiavimu, kiek emocija.

„Jeigu emocijas atidėtume į šalį, paskolos palūkanas reikia lyginti su infliacija. Jei paskolos palūkanos yra mažesnės nei infliacija, ekonomikos vadovėlis sako, kad geriau yra skolintis ir vartoti. Tačiau tai yra teorija, o sprendimas, kaip mokėti būsto paskolą, priklauso nuo paties namų ūkio: kaip jis jaučiasi, ką galvoja, kiek jam yra aktualu neturėti įsipareigojimų“, - paaiškina J. Varanauskienė.

Komentuodama ECB sprendimą, specialistė sako, kad sumažintos palūkanos žmonėms, turintiems būsto paskolas kintamosiomis palūkanomis, pasijaus nedaug. Priklausomai nuo paskolos dydžio, dalis paskolos turėtojų sumažinimo gali ir nepajausti.

Odeta Bložienė

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė pastebi, kad Lietuvos gyventojai dėl savo konservatyvumo paskolas stengiasi grąžinti anksčiau, tačiau vargu ar ECB sprendimas turės poveikio žmonių elgesiui.

„Abejoju, kad dabar bus paskatų dengti paskolas ar skolintis daugiau. Tai labiausiai lemia finansinės galimybės, t.y. pajamos, ir savijauta dėl ekonominės situacijos, namų ūko finansinės sveikatos“, - mano ji.

O. Bložienė primena, kad namų ūkiai, planuodami finansus, turi galvoti apie trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio tikslus.

„Vidutinė būsto paskola gali būti 25-30 metų, bet „juodos dienos“ rezervas turi būti visada ir tinkamo dydžio, siekti 3-6 mėnesių pajamas. Jis būtinas net tuo atveju, jei palūkanos yra žemos: geriau turėti didesnę paskolą ir didesnį rezervą, nei turėti mažesnę paskolą ir jokio rezervo. Prireikus pinigų, pavyzdžiui, netekus darbo ar susirgus, tikrai nepavyks labai greitai paskolos pasididinti“, - primena pašnekovė.

Ką siūlo galintiems išsimokėti?

Jeigu namų ūkis gali grąžinti būsto paskolą, tačiau svarsto ir kitas galimybes panaudoti turimas lėšas, finansų specialistai siūlo panagrinėti esamas alternatyvas.

„Jeigu mes kalbame apie žmones, kurie „juodai dienai“ yra atsidėję trijų mėnesių atlyginimą, bet turi vaikų, yra neužtikrinti dėl ateities, tai jiems kalbėti apie investavimą – sudėtinga. Ko gero, jiems geriausia investicija yra atsikratyti finansinių įsipareigojimų. Kai mes kalbame apie stabilius namų ūkius, ko gero, jie investuodami uždirbs daugiau, nei padengdami savo įsipareigojimus“, - mano J. Varanauskienė.

Julita Varanauskienė

Ji sako, jog nors sulaukiama užklausų, ką daryti su sąskaitose laikomais pinigais, paklausus, kuriam laikotarpiui jie galėtų būti investuojami, paaiškėja, jog vienas ilgesnių minimų teminų yra vieneri metai.

„Apie kokį investavimą šiuo atveju galima kalbėti? Kol kas gyventojai yra nusimatę trumpalaikius tikslus ir nėra linkę galvoti apie ilgesnę perspektyvą. Kitą vertus, tai galima suprasti: nesaugumo jausmas yra pakankamai stiprus, - dėsto J. Varanauskienė. - Žmogui baisu kalbėti apie tai, kur iškart investuoti 10 tūkst. litų, bet galimybė investuoti 1 tūkst. per metus į augančią gyvybės draudimo rinką atrodo patrauklu, tad palaipsniui randasi žmonių, kurie sutinka taupyti ilguoju laikotarpiu.“

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje laikosi tokios pat nuomonės: investuodami Lietuvos gyventojai yra konservatyvūs.

„Didžioji dalis turimų lėšų laikoma einamosiose sąskaitose, indėliuose, na, dar gyventojai pažįstami su taupymo lakštais. Įvairūs pensijų ir draudimų fondai auga pamažu. Tai, kad žmonės turėtų persiorientuoti – faktas, bet baimės to neleidžia padaryti. Manau, ilgalaikis turtas turėtų būti prioritetu, tad dėl paskolos dengimo nereikėtų aukoti ar keisti planų dėl santaupų vaikų mokslams ar pensijos. Šie tikslai turi išlikti“, - kalbėjo O. Bložienė.

Pasak jos, apie spartesnį paskolos grąžinimą gali galvoti turintys pakankamų rezervų ir papildomų nepanaudotų pinigų, kurių nenori investuoti į galimai pelningesnes taupymo priemones.

Kokio efekto norėjo mažindami palūkanas

Žygimantas Mauricas

„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškina, ko siekė ECB sumažindamas palūkanas.

„ECB tikslas sumažinant palūkanas yra, kad gyventojai ir verslas daugiau investuotų, skolintųsi ir skatintų ekonomikos atsigavimą. Palūkanos buvo sumažintos dėl lėto ekonomikos atsigavimo. Kai palūkanos mažėja, paskolos našta taip pat mažėja. Tokiu būdu dabar nėra tikslo veržtis diržų“, - sako ekonomistas.

Pasak jo, prognozuojama, kad labai žemos palūkanos bus artimiausius dvejus metus, o po to jos toliau turėtų išlikti žemos.

„Artimiausioje 3-4 metų perspektyvoje tikrai galima tikėtis ganėtinai žemų palūkanų normų, tad būtų keistas sprendimas dabar grąžinti paskolas, - teigė Ž. Mauricas. - Siekiama, kad realios palūkanų normos ir infliacija supanašėtų, kad pagyvėtų skolinimasis, investicijos ir vartojimas, o tai padėtų ekonomikai įsibėgėti.“