Biožidiniai namuose- ekologiška ugnis bei modernus dizainas

Nuo neatmenamų laikų ugnies skleidžiama šiluma yra viena esminių žmogaus reikmių, sudarančių vadinamosios poreikių piramidės pagrindą.Išlepusius nuo civilizacijos malonių ir šildymo sąskaitų išvargintus piliečius kartais pagauna nostalgija: ech, kad taip įsigijus savąjį ugnies ir šilumos šaltinį, kokį nors židinuką.

Deja, tai lemta ne kiekvienam –tradicinio židinio įrengimas yra imlus ir brangus procesas, o daugelyje būstų jis išvis neįmanomas. Ir visgi išeitis yra – tai pastaruoju metu sparčiai plintantys biologiniai židiniai, naudojantys švarų ekologišką kurą.

Trumpai priminsime skaitytojams savybes, skiriančias biologinius židinius nuo kitų namus šildančių prietaisų:

- Kurui naudojamas etanolis – medžiaga, išgaunama iš augalų žaliosios masės, t. y. atkuriamų išteklių. Jam degant išsiskiria tik vanduo ir anglies dvideginis, nesklinda nei suodžiai, nei degėsių kvapas. Etanolio šiluminis efektyvumas yra 40 % didesnis nei medienos.

- Degimui vykstant palyginti žemoje 400 C° temperatūroje, biologiniai židiniai yra kur kas saugesni už kitus šildymo prietaisus; jųįrengimo nereikia derinti su priešgaisrinės apsaugos institucijomis.

- Montuojant patalpose, nereikia nei dūmtraukio, nei papildomos ventiliacijos įrengimo. Vartotojai gali sumontuoti židinį savo jėgomis.

- Pagrindinio židinio mazgo – etanolio degiklio konstrukcija yra kompaktiška, saugi ir paprasta.

- Dauguma modelių yra mobilūs – juos galima nesunkiai perkelti iš vietos į vietą arba išnešti į lauką.

- Eksploatavimas nereikalauja nei specialių žinių, nei įgūdžių – pakanka laikytis elementarių priešgaisrinės saugos taisyklių.

- Kadangi biologiniai židiniai neturi kamino, tad visa šiluma lieka patalpoje;jų naudingumo koeficientas yra pats aukščiausias šildymo prietaisų tarpe ir gali siekti net 95%.

Dėl šių savybių ekologiškų ugniakurų paklausa nuolat auga. Per trumpą laiką susiformavo keletas pagrindinių biologinių židinių tipų, skirtų naudoti privačiuose ir visuomeniniuose interjeruose. Vienas populiariųjų tipų, perimtas iš įprastų židinių naudojimo praktikos, yra į sieną įleidžiama metalinė degimo kamera įstiklintu fasadu. Kaip ir įprasta židinio kapsulė, didesnę šilumos dalį ji spinduliuoja tik viena kryptimi – į patalpos gilumą.

Taip pat skaitykite: Art Deco stiliaus židiniai ir krosnelės

Kažkodėl dauguma tokio tipo modelių savo priekinės dalies proporcijomis ir rėmo forma primena plazminio televizoriaus ekraną, tad padėti greta vienas kito šie prietaisai neretai klaidina vartotojus savo panašumu. Be to, per TV monitorių HDTV arba 2K formatu transliuojant židinio liepsnos vaizdą, jis nedaug skiriasi nuo šalia veikiančio originalo, dar labiau sustiprindamas panašumą.

Tad ar verta kartotis?

Kur kas įspūdingesni yra įrenginiai,kuriose biologinio židinio kamera iš dalies išstumiama iš sienos plokštumos ir įrėminama monumentaliais architektūros elementais (karnizais, kolonomis, piliastrais), imituojant klasikinio stiliaus židinį ar netgi olandiško tipo krosnelę. Savaime aišku, kad tokie sprendimai labai tinka klasikinio stiliaus interjerui,tačiau jame atlieka tik dekoratyvinį vaidmenį –biologinių židinių galingumas nėra didelis, siekiant apšildyti patalpas etanolio išeiga būtų nepateisinamai didelė.

Norint mėgautis šiluma, būtina papildomai įsirengti šildomąsias grindis,radiatorius ar kitą šildymo įrangą.Ir visgi biologiniai židiniai savaip atriša rankas klasikinių interjerų kūrėjams –juk gyvosios ugnies šaltinį su visomis apdailos detalėmis galima įrengti ten, kur reikalauja erdvinė kompozicija, neatsižvelgiant į dūmtraukių ir ortakių išdėstymą. Tai ypač pravartu, atliekant senųjų pastatų rekonstrukciją.

Kita ekologiškųjų ugniakurų dizaino kryptis neturi nieko bendro su „tikrųjų“ židinių formų pamėgdžiojimu.Biologinis židinys čia traktuojamas ne kaip architektūros detalė, o kaip autonominis mobilus buitinis prietaisas. Svarbiausi kompoziciniai elementai čia yra pati liepsna ir vizualiai išraiškinga korpuso forma; struktūros pagrindą dažniausiai sudaro metalo konstrukcijos arba grūdintojo stiklo plokštės, kurios kartu yra ir korpuso dalys, ir apsauginė užtvara nuo ugnies.

Čia puikiai atsiskleidžia unikali biologinių židinių savybė, kurios neturi kitų rūšių ugniakurai: degant etanoliui, stikliniai paviršiai nei kiek neaprūksta, tad šildytuvas ilgai nepraranda „prekinės išvaizdos“, o šiluma ir šviesa nevaržomai sklinda visomis kryptimis.Ypač įspūdingai atrodo židiniai, kurių degimo kameros yra pakabintos tarp stiklo lakštų: prieblandoje atrodo, kad ugnis tiesiog sklando ore.

Panašus principas taikomas ir vadinamuosiuose „ugnies paveiksluose“:degiojo skysčio loveliai čia tiesiog integruojami į metalinius rėmelius,juosiančius ugnies šaltinį.Tokį „paveikslą“ galima tvirtinti tiesiog prie sienos, nesirūpinant jos papildoma termoizoliacija.

Taip pat skaitykite: Šildymo sistemos: individualus namas - individualus sprendimas

Kai kurie židiniai pasitelkus dizainerių fantaziją gali tapti unikaliais meno kūriniais. Pavyzdžiui, ekskliuzyvinius portugalų kompanijos Glamm Fire židinius, gaminamus pagal dizainerio Marcelo Inacio projektus, galima būtų drąsiai vadinti ugnies, metalo ir stiklo skulptūromis – tokia žavi ir harmoninga yra šių židinių plastika,paveikianti visą aplinkinę erdvę ir pabrėžianti atviros ugnies privalumus.

Dizainerio teigimu, jo kūriniai „yra sukurti su meile ugnies laisvei“.Kai kurie Glamm Fire gaminiai yra itin egzotiški: pavyzdžiui, modelis Flut skirtas plaukioti vandens telkinio paviršiumi, o modelis Cosmo gali atlikti lauko staliuko vaidmenį. Židinys Duo savo forma demonstruoja dialektinę priešybių vienovę: didesnis jo korpuso segmentas skirtas nedideliam biologiniam židiniui,o mažesnis – kibirėliui su ledu talpinti.

Bokštą primenantis modelis Tuli gali ne tik puošti gyvenamąjį interjerą, bet ir atlikti reklaminio akcento vaidmenį prie prabangios parduotuvės arba restorano įėjimo.

Techniniu požiūriu biologinių židinių konstrukcija yra paprasta ir saugi. Pagrindiniai jos elementai – bendrame korpuse sumontuoti degikliai ir kuro bakas (paprastai 2,5–3 l talpos). Tokio degalų kiekio užtenka vos kelioms valandoms; kadangi židinys neturi jokių šilumą akumuliuojančių elementų, pasibaigus degimui oras patalpoje iškart atvėsta.

Židinio korpusas yra lankstomas arba štampuojamas iš nerūdijančiojo plieno lakšto; jame įrengiama kuro įpylimo sistema, leidžianti papildyti atsargas, esant įkaitusiam degikliui (bet išjungus prietaisą), taip pat išjungimo sistema, leidžianti skubiai užgesinti liepsną. Degiklio anga viršutinėje korpuso dalyje paprastai esti plyšio pavidalo, tačiau naudojant cilindrinę korpuso formą, angos dėliojamos kompaktišku ratu, kad suformuotų vieną liepsnos deglą.

Kadangi ugniakuro matmenų praktiškai neriboja jokie kiti techniniai parametrai, dizaineriai leidžia sau pažaisti židinių masteliu: patys stambiausi gali būti kelių metrų, o patys smulkiausi – vos keliasdešimties centimetrų pločio. Pirmieji formuoja didingas ugnies panoramas kone per visą sieną, o paskutiniai yra labiau panašūs į žvakides arba fondiu indus nei į šildymo prietaisus. Dažniausiai jie pastatomi ant stalo arba tiesiog integruojami į stalviršį, kad sukurtų romantišką atmosferą su aliuzija į rusenantį vakaro laužą.

Skirtingai nuo kietojo kuro ugniakurų, kurių eksploatacija ir priežiūra reikalauja daug pastangų,biologinio židinio valdymas gali būti lengvai gali būti automatizuotas. Kai kurie jų modeliai aprūpinami ne tik automatiniu įjungimu ir išjungimu bei liepsnos intensyvumo reguliatoriumi, bet ir nuotolinio valdymo pulteliu – tikrąja „sofos keliauninkų“ paguoda.

Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti granulinį katilą?

Beje, dėl automatizuoto valdymo galimybių kai kurie vartotojai renkasi dujinius židinius, kurių bendras vaizdas yra labai panašus į etanolinių, bet šiluminis galingumas gali būti nepalyginti didesnis, tinkamas visam butui ar net namui šildyti. Tiesa, tokiu atveju jau prireikia įrengti papildomus šilumos ortakius arba vandens kontūrą ir priverstinę ventiliaciją.

Nepaisant visų savo privalumų, Lietuvoje biologiniai židiniai kol kas vertinami nevienareikšmiškai. Pasak interjero architektės Rasos Jonikaitės, ekonominis veiksnys nėra lemiamas –mat svajodamas apie židinį savo namuose, tūlas lietuvis turi omenyje ne tik liepsnos šilumą ir grožį, bet ir kitus natūralumo atributus – malkų spragsėjimą, žarijų rusenimą, dūmelio kvapą ir pan. Dėl jų vartotojas pasiryžęs įdėti daugiau lėšų ir pastangų – aišku, jei įrengti židinį numatytoje patalpoje apskritai įmanoma. Atitinkamai tikras židinys– ar tai būtų kapsulė, ar atviras ugniakuras – tampa svariu patalpos struktūros akcentu, veiksmingai atliekančiu ir šildymo funkciją.

Biologiniam židiniui, nepriklausomai nuo jo dydžio, paprastai skiriamas dekoratyvinis vaidmuo – jis gali tapti ryškia ir malonia akiai erdvine šviesos skulptūra arba dinamišku ugnies paveikslu sienos fone. Šios savybės gali būti paklausios ne tik privačiame, bet ir visuomeniniame interjere – pavyzdžiui, prekybos salone arba dailės galerijoje, kur dūmų kvapas ir suodžiai yra visiškai nepriimtini.

Panašios nuomonės laikosi ir studijos „Plazma“ vadovas architektas Rytis Mikulionis. Pasak jo, biologiniai židiniai leidžia įkelti gyvąją ugnį į uždaresnes, o kartais netgi visai netikėtas vietas, be to, naudojami standartiniai degikliai leidžia architektams patiems suprojektuoti židinių formą ir struktūrą, pritaikytą konkrečiai erdvei. Pavyzdžiui, biologinis židinys gali padėti kurti romantišką nuotaiką miegamajame ar net vonios kambaryje, kur kitas atviros ugnies prietaisas sunkiai įsivaizduojamas.

Biologinio židinio degiklis, įspraustas tarp dviejų stiklo lakštų, gali būti įmontuojamas į vidinę pertvarą ir skleisti šilumą iškart į dvi patalpas. Vienas egzotiškiausių atvejų R. Mikulionio praktikoje – biologinio židinio įmontavimas į stiklinę laiptinės turėklų atitvarą, kur jis atlieka ir dekoratyvinio šviestuvo vaidmenį.

Architekto Mindaugo Puzono nuomone, užsakovus turėtų sudominti biologinių židinių montažo ir eksploatacijos paprastumas – juk jam nereikia nei papildomų komunikacijų, nei kasdienių kūrenimo ir valymo rūpesčių. Be to, biologiniam kurui skirti loveliai gali būti įvairiausių formų ir ilgių, tad židinius galima sėkmingai integruoti į interjero elementus ir baldus, pavyzdžiui, paleisti ugninę juostą per visą kambario ilgį.

Tokie privalumai, anot architekto, ateityje turėtų padidinti biologinių židinių populiarumą Lietuvos rinkoje.

Biožidiniai namuose- ekologiška ugnis bei modernus dizainas