Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkai neturi teisės rinkti duomenų apie gyventojus

Faktiškai – vienas gyventojas, o sąskaitos tokios, lyg gyventų du

R. Šatas mano, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ pažeidžia teises į asmens privatų gyvenimą. „Bendrijos pirmininkas savivaliauja, o „Kauno vandenys“ nepateikia geriamojo vandens tiekimo sutarties, neįrengia karšto vandens apskaitos prietaiso“, – guodėsi R. Šatas. Vyras pasakojo gyvenąs Aleksoto mikrorajone, tačiau dažnai apsilankąs ir pas ligotą mamą, gyvenančią Šilainiuose. Bute gyvenamąją vietą yra deklaravusi tik buto savininkė, tačiau, remdamasi bendrijos pirmininko parodymais, sąskaitą už sunaudotą vandenį UAB „Kauno vandenys“ išrašo – tarsi bute gyventų du asmenys.

R. Šatas įsitikinęs, kad tokie bendrijos pirmininko ir vandenį tiekiančios bendrovės veiksmai yra neteisėti, todėl kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas išsiaiškinti, ar bendrijos pirmininkas turi teisę nurodyti bute gyvenančių asmenų skaičių.

Stebi šilumos ūkį reguliuojančius teisės aktus

Nepriklausomos asociacijos Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis sako, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai daugiabučių namų bendrijų pirmininkai nustatinėja faktiškai butuose gyvenančių žmonių skaičių. Pasitaiko ir teisiškai neraštingų savivaldybių bei geriamojo vandens tiekėjų, kurie tokius pirmininkus palaiko ir netgi daugiabučių namų gyventojus prilygina bendrojo naudojimo objektams.

A. Miškinis sako, kad jo vadovaujama sąjunga yra bene vienintelė iš institucijų ir organizacijų, stebinčių, šilumos ūkį reguliuojančius teisės aktus, todėl ji atsižvelgė į R. Šato prašymą pasidomėti, iš kur ištraukiamas faktiškai gyvenančių bute žmonių skaičius.

Bendrijų pirmininkai pažeidžia gyventojų teises

Nepriklausoma asociacija Buitinių vartotojų sąjunga, norėdama išsiaiškinti, kaip nustatomas butuose gyvenančių asmenų skaičius, kreipėsi į Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją. Šios institucijos direktorius dr. Algirdas Kunčinas savo atsakyme dėl daugiabučio namo bute gyvenančių žmonių skaičiaus nustatymo, nurodo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nėra įgaliota oficialiai aiškinti įstatymų, tačiau siekdama atsakyti į Buitinių vartotojų sąjungos klausimą kreipėsi tarnybinės pagalbos į Energetikos ministeriją. Ministerija, atsakydama į inspekcijos pateiktą klausimą dėl bute gyvenančių žmonių skaičiaus nustatymo tvarkos ir reglamentavimo, nurodė, kad faktiškai bute gyvenančių žmonių skaičius nustatomas vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu pagal Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 ir 5 straipsnių reikalavimus, t.y., asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam tikslui ir tik tokios apimties, kokios reikia tam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų teisėto tvarkymo kriterijų, pavyzdžiui, pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.

Atsakyme aiškiai nurodoma, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkai neturi teisės tvarkyti (rinkti) duomenų apie bute gyvenančių asmenų skaičių, kadangi bute deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičius gaunamas iš Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

Apie bute deklaruotus žmones gali žinoti tik būsto savininkas

Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad jo vadovaujami Būsto rūmai jau daugelį metų nuosekliai aiškina apie tai, kad gyventojų skaičiaus butuose negali žinoti nei bendrijų pirmininkai, nei administratoriai. Bendrijų pirmininkams rinkti duomenis apie gyventojus draudžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas ir asmens gyvenamosios vietos deklaravimą reglamentuojantys teisės aktai.

Jo nuomone, visų lygių politikų „pasakos“, kad, „šiukšlina ne kvadratai, o žmones“, kad „liftu važiuoja ne kvadratai, o žmones“ yra tik politinis žaidimas, norint pasirodyti tariamai pažeistų teisių gynėjais, ypač prieš kokius nors rinkimus.

J. Antanaitis teigia, kad privalomoji registracija jau seniai panaikinta ir dabar yra tik gyvenamosios vietos deklaravimas, o tai reiškia, kad apie deklaruotus bute žmones gali žinoti tik būsto savininkas ir tie organai, kuriems tokią teisę suteikė įstatymai.

„Gyvenkime ne Tarybų Sąjungoje, o Lietuvoje ir neišsigalvokime to, ko mūsų teisinėje bazėje nėra. Siūlau būsto valdytojams atidžiai perskaityti Duomenų apsaugos inspekcijos raštą, atspausdinti jį ir išplatinti visiems būsto savininkams, savivaldybių darbuotojams ir tarybų nariams, visiems Seimo nariams ir visiems esamiems bei būsimiems politikams. Nebežaiskime su žmonėmis, nebemeluokime, nežadėkime, ko negalime ištesėti, o aiškinkime mūsų šalies teisės aktus tinkamai ir agituokime žmones, kad jie vykdytų teisės aktų reikalavimus. Norint vėl grįžti prie visuotinos ir prievartinės gyvenamosios vietos registracijos, mes turėtume grįžti į sovietinius laikus ir KGB glėbį. Gal kas to ir norėtų, kas žino“, – sako J. Antanaitis.

UAB „Vilniaus energijos“ gyventojams siunčiamose sąskaitose taip pat nurodomas bute gyvenančių asmenų skaičius. Statybunaujienos.lt rugpjūčio 29 d. raštu kreipėsi į „Vilniaus energijos“ specialistus. Buvo klausiama, kodėl sąskaitose nurodomas gyventojų skaičius, kam to reikia ir ar tai teisėta? Sulaukėme atsakymo, kad klausimai perduoti atsakingiems specialistams. Tačiau specialistai iki šiol tyli.