Ieškantiems būsto paskelbė nuviliančią naujieną

„Vilniečiai įperka iki 68 kv. m vidutinės kainos butą, prieš metus – 72 kv. m“, - konstatuoja „Swedbank”. 

Rygos ir Talino gyventojai sau gali leisti įsigyti didesnius būstus: Rygoje – iki 88 kv. m (prieš metus – 87 kv. m), Talino – iki 78 kv. m (85 kv. m).

Mažiausios vidutinės butų kainos yra Rygoje, šiek tiek jos didesnės Vilniuje, o didžiausios - Taline.

„Mes skaičiuojame, kiek laiko užtrunka sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą. Vilniuje jis siekia 10 tūkst. eurų, Taline - 12 tūkst. eurų, o Rygoje - 7 tūkst. eurų., - sako „Swedbank“ ekonomistė Vaiva Šečkutė. - Ilgiausiai pradinį įnašą sukaupti trunka Vilniaus gyventojams, kur tai užtrunka 3 metus ir 2 savaites, Talino gyventojams tai trunka 2,5 metų ir savaitė, kai Rygos gyventojams, kur atlyginimų ir kainų santykis - palankiausias, tai trunka 2 metus ir 2 savaites."

Ypatingai kainos Vilniuje kilo šiemet pirmą ir antrą ketvirtį. Tai lėmė ne tik emigrantų perkami būstai, bet ir gyventojų mažesnis noras derėtis dėl kainos. Tačiau bankas mano, kad šis kainų šuolis Vilniuje yra vienkartinis, nes būsto pasiūla Vilniuje išlieka pakankama.

„Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad tai lėmė neracionalūs lūkesčiai dėl euro įvedino nuo 2015 m. - žmonės vylėsi, kad būstą šiemet įsigis pigiau nei tai padarytų 2015 m. Trečdalis visų įsigytų butų pirkta skolintomis lėšomis, kai 2008 m. apie pusę visų butų įsigyta skolintais pinigais.

Įdomu tai, kad Lietuvos miestuose šiemet sparčiai kilo ir senos statybos butų kainos, kas, anot N. Mačiulio, taip pat galima paaiškinti pirkėjų noru kuo greičiau būstą įsigyti, nesiderėti dėl kainos, ar turint nepagrįstų lūkesčių dėl euro įvedimo.

Butai Vilniuje taptų neįperkami, jei nekilnojamojo turto kainos padidėtų 24 proc., arba jei palūkanos pakiltų iki 10 metų vidutinį lygmenį (iki 4,1 proc.).

Atitinkamai būstai Rygoje taptų neįperkami, jei pabrangtų daugiau nei 60 proc., o Taline - daugiau nei 42 proc.

Būstai Lietuvoje yra neįperkami Neringos ir Palangos vietos gyventojams, dėl nekilnojamojo turto kainų kurortuose.

Kaip kainos kilo senos ir naujos statybos daugiabučiuose

Kitų metų pradžioje būsto kainos gali šiek smukti, pirmiausiai jos turėtų mažėti senos statybos butų segmente, nes šiemet būtent jame kainos augo sparčiausiai.

Metinis senos statybos butų brangimas šiemet per trečią ketvirtį Vilniuje sudarė 11 proc., Kaune - 12 proc., o Klaipėdoje - 13 proc.

Naujos statybos butų kainos per metus Vilniuje paaugo 8 proc., Kaune - 19 proc., o Klaipėdoje smuko 2,2 proc.

„Kainų šuolį sunku paaiškinti objektyviais veiksniais, nes nei gyventojų pajamos nedidėjo tokiu tempu, nei statybos sąnaudos nedidėjo tokiu tempu, tai reiškia, kad buvo neracionalių lūkesčių komponentas, - mano N. Mačiulis. - Skubėjimas įsigyti būstą, aišku, lemia, kad turbūt yra nepakankamai laiko skiriama paieškoms, mažiau deramasi dėl kainos, neretai susidaro sistuacija, kai yra permokama arba sumokama daugiau negu būtų galima sumokėti.“

Visgi, N. Mačiulis nesutinka, kad 2015 m. pradžioje būsto rinkos Lietuvoje laukia štilis, nors kainų korekcijos - tikėtinos. Pasak „Swedbank“ ekonomisto N. Mačiulio, sandorių skaičius kitų metų pradžioje gali dar šiek tiek sumažėti, tačiau žemos palūkanos, didėjantys atlyginimai ir aukštas nuomos pajamingumas užtikrins, kad nekilnojamo turto rinkai sąstingis kitais metais negresia.

Panašios pozicijos laikosi ir V. Šečkutė: Taline kainos sparčiai kilo dėl nepakankamos pasiūlos, kuri nespėjo su augusia paklausa, bet pastaruoju metu būsto pasiūla Taline pastebimai išaugo, gana aukštame lygyje ji išlieka ir Vilniuje, todėl, tikėtina, kad kainų augimas abiejuose miestuose ateityje bus nuosaikesnis. Kainų lygis Vilniuje, skirtingai nei Taline, prie buvusio piko lygio artimiausiu metu nepriartės.

Trečiąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje buvo 13,6 proc., o Taline 14,6 proc. didesnės nei prieš metus. Šiame Baltijos sostinių kontekste Ryga išsiskyrė nuosaikesniu kainų augimu, kuris siekė 6,5 procento.

„Swedbank“ ekonomistų nuomone, istorinėse žemumose esančios paskolų palūnanų normos turėtų likti dar bent dvejus metus. Tikėtina, kad įvedus eurą neracionalūs lūkesčiai dėl nekilnojamo turto kainų augimo išsisklaidys, o lėtas statybų sąnaudų augimas ir didelė naujų butų pasiūla turėtų slopinti kainų šuolius ateityje.

Lietuvos sostinėje Vilniuje „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas lieka mažiausias iš visų Baltijos valstybių sostinių. Vilniuje šių metų trečią ketvirtį jis siekė 124,3, Taline - 142,4, Rygoje - 160,2.

Skaičiuojama, kad jeigu indeksas lygus 100, tai reiškia, kad namų ūkio atlyginimų vos pakanka įsigyti standartiniam būstui, t.y. būsto paskolos įmokai būtų skiriama apie 30 proc. atlyginimų.

Atitinkamai, jei indeksas yra didesnis nei 100, atlyginimų daugiau nei pakanka vidutiniam būstui įsigyti, o būsto paskola sudaro mažiau nei 30 proc. Kai indeksas mažesnis nei 100, atlyginimų būstui įsigyti nepakanka. Daroma prielaida, kad standartinis būstas yra 55 kv. m sostinėje tuomeninėmis vidutinėmis kainomis.