Išmanioji orinio šildymo sistema. Kompleksinis sprendimas namams

Oras, esantis gyvenamuosiuose namuose ir biuro patalpose, sunaudojamas veikiant įvairiems veiksniams, atsižvelgiant į patalpų paskirtį. Oro drėgmė kyla dėl gyventojų kvėpavimo, maisto ruošimo, skalbinių džiovinimo, dušo naudojimo, anglies dvideginio koncentracija didėja dėl gyventojų kvėpavimo, dujų ir kito kuro deginimo. Ore gali būti radioaktyviųjų izotopų, pvz., radono dujų, kurios prasiskverbia iš dirvos per nesandarias namo pamato vietas arba išsiskiria iš statybinių medžiagų.

Todėl tinkama patalpų ventiliacija yra raktas į gerą savijautą, darbingumą, o ir apskritai į žmogaus nuotaiką.

Kodėl būtina ventiliuoti patalpas ?

Vartotas oras praranda gryno oro privalumus, tampa kenksmingas ar net pavojingas gyventojams, pastatų konstrukcijai ir jo įrangai. Per didelis oro drėgnis skatina sunkiai pašalinamų grybelių augimą, be to, grybeliai išskiria sveikatai kenksmingas medžiagas. Vandens absorbcija į pastato konstrukcijos elementus gali paskatinti jų savybių kitimą, greitą nusidėvėjimą. Degant dujoms ar kitam kurui ore, kuriame mažai deguonies, susidaro labai nuodingas anglies monoksidas, todėl reikia užtikrinti nuolatinį oro cirkuliavimą.

Ventiliacijos principas – pašalinti iš patalpų sunaudotą orą ir į jo vietą tiekti gryną. Tam, kad vyktų kaita, reikalingos varomosios jėgos. Gravitacinėje sistemoje jos susidaro dėl šalto ir šilto oro tankio skirtumų. Šiltam orui pasišalinant ventiliacijos kanalais, šaltas patenka per nesandarias pastato konstrukcijos vietas. Kai įrengta dirbtinė ventiliacija, varomosios jėgos susidaro dėl elektrinių ventiliatorių. Yra tiekimo ir tiekimo bei šalinimo ventiliacijos sistemos. Oro cirkuliacinėse sistemose HVAC ventiliacija vyksta tokiu principu: orinės krosnies ventiliatorius tiekia gryną orą į patalpas, o sunaudotas oras pasišalina ventiliacijos kanalais. Lietuvoje gyvenamųjų pastatų statyboje populiariausia yra gravitacinė ventiliacija, nes reikalauja minimalių sąnaudų.

Geros ventiliacijos sąlyga – nenutrūkstama oro cirkuliacija patalpose. Grynas oras turi būti tiekiamas pastovia, maža, kontroliuojama srove. Gryno oro srautas „išstumia“ sunaudotą orą, kuris pasišalina ventiliacijos kanalais.

Oro drėgnis

Patalpų drėgmė – vienas iš veiksnių, veikiančių šiluminę žmogaus savijautą. Esant drėgnam orui, susidaro geresnės sąlygos atiduoti šilumą, todėl žmogaus organizmas labiau atšąla ir žmogus jaučia šaltį, nors patalpos temperatūra yra palyginti aukšta. Sudrėkę drabužiai ir patalynė blogai apsaugo nuo šalčio.

Sudrėkusių sienų laidumas šilumai yra gerokai didesnis, jų temperatūra žemesnė, todėl tarp žmogaus kūno ir sienų susidaro didesnis temperatūros skirtumas, dėl ko padidėja šilumos atidavimas ir kūnas labai atšąla. Kūno atšalimas gali sukelti sąnarių ligas, reumatą, kvėpavimo sistemos ligas ir peršalimus. Drėgnoje aplinkoje geriau išsilaiko mikroorganizmai ir virusai, todėl yra geros sąlygos plisti infekcijai.

Ant sudrėkusių sienų pradeda veistis pelėsiniai grybeliai, kurie skleidžia nemalonų kvapą, palieka tamsias dėmes ant sienų, lubų ar apmušalų, gali alergizuoti organizmą. Ypač jautrūs šiuo atžvilgiu yra vaikai. Kovoti su grybeliais labai sunku, dažnai tenka pašalinti visas grybelių apimtas sienų ar lubų dalis, naudoti dezinfekcines medžiagas, kurios vėlgi neigiamai veikia sveikatą.

Dažniausios butų drėgmės priežastys yra nekokybiška sena statyba, netinkama patalpų hidroizoliacija, dėl ko drėksta rūsiai, pirmo aukšto sienos. Kartais drėgmės susikaupimo priežastys gali būti ir per didelis sienų laidumas šilumai, kai ant jų kaupiasi kondensatas. Jei pastatas yra kokybiškas, drėgmės susidarymą gali skatinti šios priežastys: nepakankamas patalpų apkūrenimas žiemą, dėl ko ant sienų paviršiaus kondensuojasi drėgmė ir sienos sudrėksta; nepakankama patalpų ventiliacija ir per didelis susidarančių vandens garų kiekis, pavyzdžiui, gyvenamosiose patalpose džiovinant skalbinius, daug verdant.

Butų drėgmę nustatome naudodami drėgmės matavimo prietaisus: higrometrus ir psichrometrus. Normalizuoti oro drėgmę geriausiai padeda patalpose auginami augalai ir kambarinės gėlės. Optimalu, kai gyvenamosiose patalpose santykinė drėgmė svyruoja nuo 40 iki 60 %.

Būsto ekologija

Butuose ir individualiuose namuose, namų aplinkoje žmogus praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo. O dalis populiacijos – kūdikiai, maži vaikai, seneliai – beveik visą savo gyvenimo dalį. Infekcinėmis, lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeltomis ligomis serga kur kas dažniau ties individai, kurie gyvena perpildytose, mažai vėdinamose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.

Tokiomis sąlygomis žmogaus organizmą veikia kenksmingi veiksniai: buitinis triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, mikroskopiniai vabzdžiai ir graužikai, daugybė orą teršiančių medžiagų.

Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs teršalai, jos nelengvai pašalinamos iš aplinkos. Kartais šių teršalų koncentracija viršijama 200–500 %. Didelę laiko dalį praleidžiant patalpose, gali kilti nemaža rizika žmonių ir visuomenės sveikatai. Rizikos laipsnis priklauso nuo pastatų tipo, ventiliacijos sistemos, teršalų šaltinių, sudėties ir cheminių savybių.

Dažniausi nusiskundimai – akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidintas nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, nervinis dirglumas. Kaip efektai, sukelti ilgalaikio poveikio, minimi galimas nervų sistemos pažeidimas ir onkologinių susirgimų vystymasis.

Patalpų mikroklimatas

Didelę įtaką gyventojų sergamumui daro ne tiek išorinės lauko klimato sąlygos, prie kurių mes galime ilgainiui priprasti ir prisitaikyti vilkėdami atitinkamą sezoną aprangą, bet ir buities mikroklimatas gyvenamuosiuose kambariuose, darbo vietose ir kitur.

Patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Visų jų kompleksinis poveikis ir formuoja mūsų šiluminę savijautą patalpose, kurią galime vertinti kaip šildančią, šaldančią ar komfortišką.

Efektyvi temperatūra rodo šiluminę žmogaus savijautą, veikiant visiems aplinkos oro meteorologiniams veiksniams. Meteorologiniai veiksniai, veikdami kartu ir įvairiais tarpusavio deriniais, gali sukelti žmogui skirtingą arba vienodą šiluminį poveikį, kuris pasireiškia tam tikra šilumine savijauta: malonu – nemalonu, šalta – šilta, vėsu – tvanku, karšta ir pan.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų svyruoti tarp 19–20 ºC. Patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti bent 2–30 ºC žemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina poilsį, greičiau užmiegama. Virtuvėje ir kitose patalpose, kuriose intensyviai dirbama, oro temperatūra taip pat turėtų būti bent pora laipsnių žemesnė. Vaikų kambariuose temperatūra turėtų būti 20–22 ºC.

Nors ir sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, nerekomenduojama aukštesnė nei 23 ºC temperatūra, nes tokiose patalpose esančius žmones pradeda varginti galvos skausmai, mažėja darbingumas, blogėja savijauta.
Oro judėjimas būtinas patalpose, nes jeigu mes nejaučiame kad ir nedidelio oro judėjimo ar slėgio skirtumo į mūsų audinius, jaučiame tvanką, blogėja savijauta ir darbingumas. Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti iki 0,3 m/s, tai lemia mus supančio oro kaitą ir galimybę kvėpuoti švaresniu nei iškvėptas oru. Oro kaita padeda pašalinti iš patalpų įvairius teršalus, antropodujas, dulkes ir mikroorganizmus.

Todėl gyvenamosiose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau nei tris kartus per valandą. Kadangi mūsų pastatai nėra hermetiški, oras dėl temperatūrų ir slėgių skirtumo sienose bei per visus įmanomus plyšius natūraliai keičiasi vieną kartą per valandą. Todėl naudojant ortakius, viršlangius ir kitas priemones padidinti oro kaitą patalpose nėra sudėtinga.

Tam, kad žmogus gerai jaustųsi ir kvėpuotų grynu oru, jam reikia apie 50 m3 oro per valandą. Įvertinant tai, kad vyksta natūrali oro kaita bent vieną kartą per valandą, šis oro kubas, t. y. optimalus oro kiekis žmogui išbūti 1 valandą patalpoje, yra 25 m3. Pagal šį rodiklį apskaičiuojami dirbtinės ventiliacijos pajėgumai patalpose, atsižvelgiant į gyventojų skaičių jose.

Ypatinga ventiliacija būtina virtuvėse, nes tai namų laboratorija, kurioje atliekami įvairūs eksperimentai ir buitiniai darbai.

Patalpos, kuriose praleidžiame didelę dalį laiko, turi milžinišką įtaką žmogaus organizmo termoreguliacijai, kuri yra būtina gyvybei ir darbingumui palaikyti.

Išmaniosios „iQ Drive“ sistemos galimybės

Inverterrotacinė technologija. „iQ Drive“ kondicionierius ir šilumos siurblys naudoja keitiklio technologiją, paverčiančią elektros srovę iš kintamosios srovės į pastoviąją. Tai darydama, sistema reguliuoja kompresoriaus ir ventiliatoriaus variklių greičius ir išgauna didžiausią efektyvumą ir ekonomiškumą. Šilumos siurblys su dujiniu šildytuvu yra pirmasis kanalinis įrenginys, kuriame naudojamos šios technologijos.

Retai išsijungia. Minėtos šildymo ir oro kondicionavimo sistemos skiriasi tuo, kad jos beveik visada veikia labai žemu galingumu. Oro kondicionierius ir šilumos siurblys galingumą gali moduliuoti nuo 40 % iki 118 % visos savo galios, prisitaikydama prie namo poreikių. Kadangi šie įrenginiai neišsijungia cikliškai kaip tradicinės sistemos, jie sutaupo daug energijos ir sumažina triukšmo lygį.
„iQ Drive“ moduliuojamas dujinis oro šildytuvas veikia labai tolygiai, nustatydamas galią nuo 50 % iki 100 % viso galingumo, ir netgi gali sumažinti savo galią iki 15 %, naudodamas laiko normavimo funkciją per patentuotą valdiklį.

Sistema analizuoja patalpų temperatūrą kartą per minutę ir pritaiko atitinkamą procentinę dalį šildyti ar kondicionuoti. Dėl įrenginiuose naudojamų trifazių bešepetėlių variklių įrenginiai veikia be garso.

Oro sausinimo režimas. „iQ Drive“ kondicionierius ir šilumos siurblys sukuria namų komfortą iš dalies dėl sausinimo režimo funkcijos naudojimo. Drėgname klimate vasarą „iQ Drive“ sistema – puikus drėgmės kontrolės šaltinis.

Patalpų oro zonavimas

Geriausiai temperatūra kontroliuojama su HVAC zonavimo sistema. Ar galite įsivaizduoti – orinio šildymo sistema sudaro sąlygas mėgautis skirtinguose kambariuose skirtinga temperatūra! Miegamajame galite nustatyti žemesnę arba aukštesnę temperatūrą negu gyvenamajame, o nenaudojamuose kambariuose palaikyti minimalią temperatūrą.

Viso namo HVAC sistemos zonavimas suteikia galimybę padalyti savo namuose esančius kambarius į grupes ir jų temperatūrą kontroliuoti atskirai: vasarą miegamajame palaikyti vėsesnį orą negu gyvenamajame, o žiemą – šiltesnį orą gyvenamajame kambaryje.

„iQ Zone™“ – tai orinio šildymo ir kondicionavimo sistema, kuri veikia ypač sklandžiai su patentuotu „iQ Drive“ valdikliu: šiluma ar šaltis nukreipiami į tiksliai nurodytas namo vietas, taip taupomos šildymo ar kondicionavimo išlaidos. Su „iQ Zone“ sistema galima valdyti iki aštuonių atskirų komforto zonų, kurios atskirtos 32 pavaromis.

Yra galimybė nustatyti komforto tvarkaraštį, kad skirtingose zonose skirtingu laiku norima temperatūra būtų palaikoma automatiškai. Pavyzdžiui, jei grįžtate namo iš darbo 18 val., galite nustatyti, kad sistema visą dieną veiktų minimaliu režimu, o pasileistų maksimaliu galingumu prieš Jums grįžtant – tai idealus namų komforto ir energijos taupymo derinys.

Didžiausia zonavimo sistemos nauda – papildomas energijos taupymas. Jeigu Jūsų namuose sumontuota „iQ Drive“ sistema be zonavimo sistemos, Jūs jau turite ekonomiškiausią orinio šildymo sistemą, bet įdiegę „iQ Zone“ zonavimą į šildymo ir kondicionavimo sistemą, galite sutapyti energijos iki 12 proc. daugiau.

HVAC – tai patalpų šildymo oru ir mikroklimato sukūrimo sistema. Ji labai populiari JAV ir Kanadoje. Tai sprendimas, jungiantis šildymą, vėdinimą, oro kondicionavimą, drėkinimą ir daugelį kitų funkcijų į vieną sistemą, valdomą vienu programuojamu termostatu. Mūsų klimato sąlygomis šildymas visada užima svarbiausią vietą, vėdinimas, kondicionavimas, drėkinimas, filtravimas sukuria kokybišką mikroklimatą, o tai ir yra šiuolaikiniai reikalavimai komfortui.

Sistema skirta tiems, kurie ieško ekonomiško ir šiuolaikiško sprendimo mažiausiomis eksploatacijos išlaidomis, užtikrinančiomis komfortą patalpose: sudaro sąlygas kvėpuoti pašildytu ar atvėsintu geros kokybės oru visus metus. Taigi, be pagrindinės šildymo funkcijos, sistema vėdina patalpas, valo, drėkina, jonizuoja orą, taip pat vėsina. HVAC sistema gerai tiks ieškantiems netradicinių interjero sprendimų – joje nėra radiatorių, dar patogi ir tuo, kad galima pasirinkti kuro rūšį – gamtines ar suskystintąsias dujas.

Išmanioji orinio šildymo sistema. Kompleksinis sprendimas namams