Ką daryti, norint daugiabučiame name įsirengti židinį?

„Ką reikia daryti, norint įsirengti židinį bute“, – klausia portalo skaitytojas, remontuojantis savo butą. Jis gyvena senos statybos daugiabučiame name, kuriame skirtingose vietose yra trys angos – šachtos. Tačiau neaišku, sako jis, kurios kam buvo skirtos.

Skaitytojas domisi, kokias procedūras reikia atlikti ir kokius leidimus gauti, norint įsirengti židinį? Ar reikia gauti savivaldybės/namo administratoriaus leidimą, gyventojų sutikimą?

Paprastojo remonto atveju židinį galima rengti be projekto

„Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nuostatomis, gyvenamasis pastatas gali turėti kietojo kuro uždarojo ir atvirojo degimo krosnis (židinius), kurios gali būti įrengtos visuose 1–5 aukštų visų tipų daugiabučių gyvenamųjų namų aukštuose ir aukštesniuose kaip 5 aukštų visų tipų daugiabučių namų paskutiniuose aukštuose, taip pat bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte“, – aiškina Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Strategijos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė.

Ugniakurai turi būti išdėstyti ir suprojektuoti taip, kad nesukeltų gaisro, sprogimo ir apsinuodijimo pavojaus ar kitokio neigiamo poveikio.

Koks reikalingas projektas ir ar privalomas statybą leidžiantis dokumentas, priklauso nuo to, kokioje vietovėje yra namas: ar jis nėra kultūros paveldo statinys, ar ant pastato plokščiojo stogo bus tvirtinama papildoma įranga, inžinerinės sistemos ar konstrukcijos, iškylančios daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, kokie statybos darbai (paprastojo ar kapitalinio remonto) bus atliekami įrengiant kietojo kuro židinį ir jo naudojimui būtiną dūmtraukį.

„Pagal konkrečios situacijos aprašymą panašu, kad pastato laikančiosios konstrukcijos šiuo atveju nebūtų pertvarkomos ir ant pastato stogo nebūtų statoma jokia įranga. Tai reiškia, kad židinio įrengimo darbai būtų statinio paprastasis remontas, kurį galima vykdyti be projekto ir statybą leidžiančio dokumento“, – sakė Statybos inspekcijos specialistė, susipažinusi su portalo skaitytojo laišku.

Kapitaliniam remontui priskiriamus darbus (kai pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos) būtų galima atlikti tik pasirengus kapitalinio remonto projektą. Statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, jeigu nekeičiama pastato išvaizda (ant pastato plokščiojo stogo netvirtinama papildoma įranga ar konstrukcijos, iškylančios daugiau kaip 1 m virš parapeto).

Draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti

Dūmų kanalų reikalavimai nustatyti Reglamento 251 punkte: dūmtraukiai turi būti sandarūs, vertikalūs arba gali būti pasvirę ne didesniu kaip 30 laipsnių kampu; dūmtraukių kanalo mažiausias skerspjūvis –140 x140 mm (arba atitinkamo skersmens apvalus kanalas); prie vieno dūmtraukio galima jungti dviejų krosnių (židinių), sumūrytų to paties aukšto viename bute, dūmų kanalus ir kt. Dūmtraukių naudojimo ir priežiūros reikalavimai išdėstyti Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse. Šiose taisyklėse nurodyta, kad draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti, primena V. Aliukonienė.

„Dėl galimybės židinio dūmtraukį įrengti viename iš paklausime minimų esančių kaminų (jeigu tai nėra vėdinimo kanalas) gyventojas galėtų kreiptis į namo administratorių, – pataria Statybos inspekcijos specialistė. – Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar kaminas skirtas vienam butui, ar keliems. Pastato naudojimo priežiūrą vykdančio administratoriaus paskirtas statinio techninis prižiūrėtojas pagal namo projektą ir esamą situaciją galėtų nustatyti, ar įmanoma įgyvendinti vieno iš namo butų savininkų sumanymą įsirengti židinį.“ Tikslią nurodytų kaminų paskirtį ir konkrečias naudojimo galimybes būtų galima nustatyti, atlikus dalinę statinio ekspertizę.

Kokiais atvejais reikia namo gyventojų sutikimo

Jeigu kaminas skirtas tik butui, kuriame ruošiamasi įsirengti židinį, tai kitų gyventojų sutikimo nereikia, pakanka laikytis tik židiniui ir dūmtraukiui nustatytų reikalavimų.

Jeigu per minėtą kaminą numatytas dūmų šalinimas ir iš kitų butų, reikėtų savo veiksmus derinti su tų butų savininkais. O jeigu būtų pertvarkomi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai (jiems be laikančiųjų pastato konstrukcijų priskiriama ir bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos), būtų reikalingas ir nustatyta tvarka gautas daugumos namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.