Kokios užuolaidos pačios sveikiausios?

Vaikai įkvepia daugiau

Žmogaus sveikatą veikia triukšmas, elektromagnetiniai laukai, pramoninė oro ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis, žiedadulkės, mikroorganizmai, socialiniai veiksniai – nedarbas  ir kiti.

"Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o būdamas fiziškai aktyvus –  net iki 50 litrų. Maži vaikai per minutę įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio vienam kilogramui kūno svorio negu suaugusieji, todėl oro taršos padariniai vaikų organizmui yra sunkesni", – skaičiuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė.

Net ir esant nedidelei teršalų koncentracijai ore, juo nuolat kvėpuojant, organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis pasireiškia po tam tikro laiko.

Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės.

Didžioji paros dalis

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia uždaroje erdvėje.

Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Vadinasi, tiek pat laiko kvėpuojame perdirbtu oru. Jame, ypač jei įprasta ventiliacijos sistema, kaupiasi dulkės, pelėsiai, bakterijos, virusai, cigarečių dūmai, įvairios cheminės medžiagos ir kiti toksinai, kurių kiekis, pakartotinai kvėpuojant tuo pačiu oru, vis didėja.

Tai pamažu daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Mes ilgus metus galime nepajusti tikrosios organizmui padarytos žalos. Oro taršos lygis patalpose gali būti daug didesnis nei lauke.
"Cheminės medžiagos patenka į patalpas iš lauko ar išsiskiria iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų – ir formaldehidas", – perspėja V.Buzytė.

Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose.

Kur yra švariau

"Ilgai būdamas užterštose, nevėdinamose patalpose žmogus gali jausti įvairius negalavimus: galvos, akių, nosies skausmus, gali skųsti gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu ar niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu", – sako visuomenės sveikatos specialistė V.Buzytė.

Dažnai šie simptomai dingsta žmogui išėjus iš užterštos patalpos.

Cheminių medžiagų, galinčių paveikti sveikatą, koncentracija patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą ar ką tik įrengus patalpų vidaus apdailą, pastačius naujus baldus. Praėjus tam tikram laikotarpiui šių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų pradeda mažėti.

Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, šviežias oras turi eiti iš švarių patalpų ar lauko į mažiau švarias patalpas. Paprasčiausias ir gana efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.

Svarbu rinktis atidžiai

Įrengiant ar remontuojant gyvenamąsias patalpas svarbu atidžiai parinkti patalpų vidaus apdailos medžiagas.

"Natūralaus medžio grindys, durys yra ne tik gražios, bet ir pačios sveikiausios. Renkantis sienų apmušalus reikėtų atkreipti dėmesį, kokie dažai buvo naudojami jiems gaminti. Rekomenduotina rinktis sienų apmušalus, kuriems gaminti nebuvo naudojamas PVC. Sienų apdailai naudojamos medžiagos turėtų "kvėpuoti" – tuomet jose nesiveis pelėsiniai grybai. Langų užuolaidas patartina rinktis iš natūralių audinių: lino, medvilnės, šilko", – pataria sveikatos specialistė.

Specifinis, priplėkęs kvapas yra vienas iš rodiklių, kad patalpas apniko pelėsiniai grybai, arba vadinamieji mikromicetai. Ant patalpų sienų taip pat atsiranda tamsių dėmių, kurios ilgainiui išplinta.

"Žmogaus sveikatai ypač pavojingos augančių pelėsių sintetinamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai. Pastarieji kenkia nervų ir imuninei sistemoms, turi kancerogeninių savybių, gali įjautrinti žmogaus organizmą, sukelti alergines ligas", – perspėja V.Buzytė.

Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, žmonės, kurių nusilpęs imunitetas, ir sergantieji kvėpavimo sistemos ligomis.

Rekomendacijos ir patarimai

Įvairios cheminės medžiagos namuose gali kauptis ir išlikti dešimtmečius. Kambarių siurbimas su HEPA filtrą turinčiais siurbliais gali sumažinti įvairių kenksmingų medžiagų koncentraciją. Plaunant grindis galima surinkti dulkes, kurių nesugeba susiurbti dulkių siurblys.

Svarbu palaikyti tinkamą drėgmės lygį namuose. Dulkių erkutėms ir pelėsiams patinka drėgmė. Palaikydami pastovią 40–65 proc. drėgmę galime kontroliuoti juos ir kitus alergenus. Tam rekomenduojama naudoti drėgmės rinkiklius ir oro kondicionierius. Pastarasis taip pat sumažina ir patalpose esančių žiedadulkių kiekį.

Optimaliai drėgmei namuose palaikyti gaminant maistą reikia įjungti kvapų gėriklį ar praverti langą, o besimaudant praverti ventiliacijos angas. Nakčiai palikti praviras vonios duris, kad išsisklaidytų vonios kambaryje esanti drėgmė.

Neperlaistykite augalų.

Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose.

Nerūkykite namuose. Cigarečių dūmuose yra per 4 000 įvairių cheminių medžiagų. Pasyvus rūkymas padidina riziką vaikams sirgti ausų ir kvėpavimo takų infekcijomis, astma, vėžiu ir gali būti staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkaliams ši priklausomybė gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies veiklos sutrikimus.

Venkite sintetinių oro gaiviklių. Nors citrusinių vaisių ar gaivus gėlių aromatas dažnai asocijuojasi su neseniai išvalytais kambariais ar išskalbtais drabužiais, tačiau sintetinių aromatų prisotinti valikliai į orą išskiria šimtus cheminių medžiagų, kurios nepadidina švaros namuose. Be to, šios cheminės medžiagos dažniausiai nenurodomos etiketėse, nors neretai būna toksiškos.
Rinkitės bekvapes skalbimo priemones arba tas, kurių sudėtyje yra natūralūs kvapai, švelnesnius valiklius be dirbtinių kvapų.

Nebenaudokite aerozolių: dezodorantų, plaukų purškiklių, valiklių ir oro gaiviklių.

Valydami namus praverkite langus, tegul patalpos išsivėdina ir jose nesikaupia cheminės medžiagos.

Valydami virtuvę naudokite sodą ir citriną. Tai padės pasiekti norimos švaros, o virtuvė maloniai kvepės.

Auginkite namuose augalus. Jie ne tik papuoš namus, bet ir valys orą.

Rinkitės prekes, pažymėtas ekologine etikete, pavyzdžiui, skalbimo miltelius be fosforo rūgšties.

Naudokime produktus, paženklintus etikete "ozonui nedarantis žalos".

Skatinkime savo šeimos narius, draugus ir kaimynus atiduoti buitinę techniką perdirbti ir rūšiuoti buitines atliekas.