Kuriame stilingus namus: kaip vyksta darbas su interjero dizaineriu?

Ta­čiau su di­dė­jan­čiu to­kių di­zai­ne­rių po­rei­kiu, at­si­ran­da ir prob­le­ma: kaip, ku­riant nuo­sa­vus na­mus, į sa­vo erd­vę įsi­leis­ti sve­ti­mą žmo­gų, kaip or­ga­ni­zuo­ti pa­tį dar­bą, ar įgy­ven­din­ti sa­vo tu­ri­mą na­mų vi­zi­ją, ar vi­siš­kai pa­si­ti­kė­ti di­zai­ne­riu?

Apie na­mų in­ter­je­ro kū­ri­mą, skir­tin­gus klien­tų po­rei­kius, lū­kes­čius ir in­ter­je­ro di­zai­ne­rių bei jų klien­tų bend­ra­vi­mo ypa­tu­mus kal­ba­mės su in­ter­je­ro di­zai­ne­rė­mis Jus­te Ži­bū­die­ne bei Na­ta­li­ja Si­ru­tie­ne ir „Do­mus ga­le­ri­jos“ vyk­dan­čią­ja di­rek­to­re Gin­ta­re Pa­ške­vi­čie­ne.

Ka­da di­zai­ne­ris bū­ti­nas, o ka­da jo vi­sai ne­rei­kia?

Vie­na di­džiau­sių prob­le­mų, su ku­ria su­si­du­ria žmo­nės, pla­nuo­da­mi būs­tą, yra ma­ny­mas, jog su­kur­ti sti­lin­gą in­ter­je­rą yra la­bai pa­pras­ta ir tai ga­li at­lik­ti kiek­vie­nas. Vis­gi, in­ter­je­ro di­zai­ne­riai tam prieš­ta­rau­ja.

„Vi­suo­met ver­ta kon­sul­tuo­tis su pro­fe­sio­na­lais, ne­prik­lau­so­mai nuo sri­ties. Žmo­nės net ne­su­vo­kia, ko ir kiek ne­ži­no, kai su­si­du­ria su to­mis sri­ti­mis, ku­rio­se ne­tu­ri pa­tir­ties. Na­tū­ra­lu, kad svar­biau­sia ar­chi­tek­to bei in­ter­je­ro di­zai­ne­rio už­duo­tis – ra­cio­na­liai su­pla­nuo­ti erd­ves ir jų funk­ci­ją. Tai tu­rė­tų bū­ti pra­džia ir ba­zi­niai veiks­mai bet ko­kiam in­ter­je­rui ar klien­to gy­ve­ni­mo są­ly­goms su­kur­ti“, - min­ti­mis da­li­ja­si in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Na­ta­li­ja Si­ru­tie­nė.

Vis­gi, pa­sak di­zai­ne­rių, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai pa­tys žmo­nės tu­ri ge­rą su­vo­ki­mą, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti jų in­ter­je­ras. Tuo­met spe­cia­lis­tas tam­pa rei­ka­lin­gas tik tuo­met, kai ten­ka pri­im­ti su­dė­tin­ges­nius spren­di­mus.

„Y­ra žmo­nių, ku­rie ti­krai mo­ka su­de­rin­ti spal­vas, de­ta­les bei tu­ri ge­rą nuo­vo­ką. Ži­no­ma, gal jų na­mai ne­atro­dys kaip su­kur­ti spe­cia­lis­to, bet kar­tais to ir ne­rei­kia. Jei ma­tau, kad klien­tas orien­tuo­ja­si šio­je sri­ty­je, vi­suo­met ska­ti­nu jį pa­tį kur­ti in­ter­je­rą. O jei­gu ky­la klau­si­mų ar abe­jo­nių, vi­suo­met ga­liu pa­kon­sul­tuo­ti. Pa­si­tai­ko klien­tų, ku­rie ku­ria an­trus ar tre­čius na­mus ir jau tu­ri bend­rą su­vo­ki­mą, kaip vyks­ta būs­to pla­na­vi­mas. To­kiais at­ve­jais su­pran­tu, kad ma­no kon­sul­ta­ci­jų rei­kia tik su­dė­tin­ges­niems spren­di­mams“, – pa­sa­ko­ja in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Jus­tė Ži­bū­die­nė.

In­ter­je­ro di­zai­ne­rio dar­bo užkulisiai

J. Ži­bū­die­nė pa­sa­ko­ja, kad pir­mą kar­tą su­si­ti­ku­si su klien­tu ap­tar­ti po­rei­kių, ne­sku­ba pa­si­ra­šy­ti su­tar­čių ir pra­dė­ti dar­bo. Anot jos, la­bai svar­bu iš­siaiš­kin­ti, ko tiks­liai jis pa­gei­dau­ja.

„Sten­giuo­si iš­siaiš­kin­ti, ko tiks­liai klien­tui rei­kia, ko­kie jo no­rai ir po­rei­kiai. Ma­nau, kad šia­me dar­be svar­biau­sias yra bend­ra­vi­mas – jei­gu ma­tau, kad „su­tam­pa au­ros“, leng­va su­si­kal­bė­ti, tuo­met esu ti­kra, kad pa­siek­si­me ge­riau­sią re­zul­ta­tą“, – sa­ko J. Ži­bū­die­nė.

N. Si­ru­tie­nė pri­du­ria, kad pir­mą su­si­ti­ki­mą su klien­tais sten­gia­si suo­rga­ni­zuo­ti vie­to­je, ku­rio­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti įvai­rių in­ter­je­ro di­zai­no spren­di­mų, pa­de­dan­čių klien­tui ap­sisp­ręs­ti, ko­kio in­ter­je­ro jis no­rė­tų.

„Dėl to vi­suo­met pir­mą su­si­ti­ki­mą or­ga­ni­zuo­ju in­ter­je­ro ir bal­dų cen­tre. Čia grei­tai ir kons­truk­ty­viai ga­li­ma par­ody­ti in­ter­je­rų sti­lių įvai­ro­vę, iš­aiš­kin­ti pro­duk­tų ko­ky­bę, asor­ti­men­tą, perž­velg­ti nau­jas di­zai­no ten­den­ci­jas“, – sa­ko N. Si­ru­tie­nė.

G. Pa­ške­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, kad apie pu­sę vi­sų pre­ky­bos cen­tro lan­ky­to­jų, kur­da­mi na­mus, nau­do­ja­si in­ter­je­ro di­zai­ne­rių pa­slau­go­mis, o apie penk­ta­da­lį vi­sų lan­ky­to­jų su­da­ro pa­tys in­ter­je­ro di­zai­ne­riai. Anot jos, taip yra to­dėl, kad čia jie ir su­si­tin­ka su klien­tais pla­nuo­ti būs­to in­ter­je­rą, ir, ki­ta­me eta­pe, jau ieš­ko, kaip įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mus.

„Ste­bė­da­mi, kad vis daž­niau di­zai­ne­riai ve­da­si klien­tus pas mus ap­tar­ti pla­nų, per­žiū­rė­ti brė­ži­nių, su­de­rin­ti pa­gei­da­vi­mų, šių me­tų pa­va­sa­rį in­ter­je­ro ir bal­dų cen­tre nu­spren­dė­me įkur­ti jiems skir­tą zo­ną. Da­bar čia įreng­ta pa­gal­bi­nė bib­lio­te­kė­lė su žur­na­lais apie in­ter­je­rą tiek lie­tu­vių, tiek už­sie­nio kal­bo­mis, kny­gos, bal­dų ka­ta­lo­gai, su­dė­ti ap­dai­los bei dan­gų pa­vyz­džiai, kad su klien­tu bū­tų ga­li­ma ap­tar­ti po­rei­kius, iš­siaiš­kin­ti na­mų vi­zi­ją. Pa­ste­bė­jo­me, kad ir pa­tys žmo­nės čia vis daž­niau už­su­ka sem­tis in­ter­je­ro idė­jų“, – pa­sa­ko­ja G. Pa­ške­vi­čie­nė.

In­ter­je­ro di­zai­ne­rė J. Ži­bū­die­nė tei­gia, kad dėl tos pa­čios prie­žas­ties ne­tgi sa­vo biu­rą įkū­rė bal­dų ir in­ter­je­ro cen­tre „Do­mus ga­le­ri­ja“.

„Kol ne­tu­rė­jau biu­ro, čia už­suk­da­vau be­ne kas­dien, nes vis kaž­ko rei­kė­da­vo. Čia vis­ką – nuo bal­dų iki ply­te­lių – grei­tai ir pa­to­giai ga­liu ras­ti vie­no­je vie­to­je, nes šios par­duo­tu­vės ati­tin­ka ma­no klien­tų po­rei­kius. Vi­sus rei­ka­lin­gus da­ly­kus čia vie­nu me­tu ga­liu par­ody­ti klien­tui, to­dėl ne­rei­kia švais­ty­ti lai­ko. Tai tie­siog ga­li­my­bė pa­grei­tin­ti dar­bą“, – sa­vo dar­bo spe­ci­fi­ka da­li­na­si in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Jus­tė Ži­bū­die­nė.

Nuo di­zai­ne­rių brai­žo iki ku­rio­ziš­kų pageidavimų

Būs­to in­ter­je­ras – su­bjek­ty­vus da­ly­kas, nes jam įta­kos tu­ri skir­tin­gos as­me­ny­bės, jų gy­ve­ni­mo bū­das bei po­mė­giai. At­ro­dy­tų, kad jis ir tu­rė­tų bū­ti ku­ria­mas į tai at­siž­vel­gus, ta­čiau, anot di­zai­ne­rių, daž­niau pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai klien­tai krei­pia­si in­ter­ne­te ar spau­do­je pa­ma­tę di­zai­ne­rių dar­bus ir no­rė­da­mi pa­na­šų in­ter­je­rą su­si­kur­ti sa­vo na­muo­se.

„Be­si­krei­pian­tys į ma­ne ieš­ko kaž­ko pa­na­šaus į ki­tus ma­no dar­bus, pa­vyz­džiui, to­kių pat de­ta­lių ar sti­liaus, ku­ris at­sis­pin­di ma­no kur­tuo­se in­ter­je­ruo­se. Daž­niau­siai tai yra jau­nos šei­mos, pla­nuo­jan­čius nau­jus na­mus, bet at­si­ran­da ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nių“, – apie klien­tus bei jų po­rei­kius pa­sa­ko­ja J. Ži­bū­die­nė.

Pa­sak Na­ta­li­jos Si­ru­tie­nės, yra bu­vę at­ve­jų, kai žmo­nių po­rei­kiai bei rei­ka­la­vi­mai iš­au­ga iki to­kio ly­gio, kad in­ter­je­ro di­zai­ne­riui ten­ka dirb­ti eks­tre­ma­lio­mis są­ly­go­mis. Tai kar­tais pri­ve­da net prie ku­rio­ziš­kų ir ne­ti­kė­tų si­tua­ci­jų.

„Kar­tą tu­rė­jau klien­tą – eg­zo­tiš­kų žvė­rių me­džio­to­ją, ku­riam rei­kė­jo itin grei­tai su­kur­ti vi­są in­ter­je­rą. Pri­si­me­nu, kaip pa­sam­dy­ti žmo­nės lau­kė nu­ro­dy­mo, kur tvir­tin­ti kab­lius ir ka­bin­ti ga­lin­go svo­rio tro­fė­jus, su­dė­lio­ti di­de­lę ko­lek­ci­ją – apie pus­šim­tį žvė­rių iš­kam­šų. Pu­sė jų – mil­ži­niš­ko dy­džio. Ne­bu­vau pa­si­ruo­šu­si to­kiam iš­šū­kiui. At­sku­bė­ju­si į ob­jek­tą – me­džio­to­jo na­mą – bu­vau pri­blokš­ta, bet su iš­šū­kiu pa­leng­va su­si­tai­kiau ir dar­bą pa­bai­giau“, – pri­si­me­na N.Si­ru­tie­nė.