Loftas – ir būstas, ir gyvenimo stilius

Ar kada nors svajojote apie didelį, erdvų ir šviesų būstą, kurio išplanavimą galėtumėte pasirinkti patys? Būstą, kuris būtų netoli nuo miesto centro, kur gyventų kūrybingi ir meniški kaimynai, o didelis krovininis liftas pristatytų jus tiesiai į svečių kambarį?

Asketiška erdvė fantazijos polėkiui

Loftai (angl. loft – gamyklinės patalpos) Amerikoje, tiksliau Niujorke, atsirado dar šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Amerikos menininkai, tapytojai ir kiti bohemos atstovai pirkdavo palyginus pigias buvusių gamyklų patalpas tam, kad įsirengtų savo dirbtuves, o kartais ten ir apsigyvendavo. Dažnai menininkai pirkdavo net visą buvusios gamyklos aukštą, t.y. nuo kelių šimtų iki tūkstančio kvadratinių metrų plotą. Dėl didelių neribotų erdvių ir galimybės visiškai nuo nulio susikurti būstą pagal savo fantazijas bei užmojus loftai greitai išpopuliarėjo. Iš pradžių, neturtingi menininkai loftuose įsikurdavo minimaliomis sąnaudomis, būtent todėl skiriamuoju tokio buto ženklu tapo atviri ventiliacijos bei vandentiekio vamzdžiai, netašytų sendintų plytų sienos, aliumininiai, šiek tiek gremėzdiški šviestuvai.

Į bohemišką butą dažnai pakildavo didžiuliai liftai, iš kurių galima patekti tiesiai į gyvenamąsias patalpas. Tam, kad netrukdytų prašalaičiai netyčia "užvažiavę" į svečius, į lifto mygtukus buvo įstatomi specialūs mechanizmai – buto savininkas įstatydavo raktą į lifto mygtuko vidų, pasukdavo jį ir pakildavo į savo aukštą. Populiarėjant loftams, smarkiai augo ir jų kainos, todėl ilgainiui jie tapo pasiturinčių žmonių, dažniausiai menininkų, gyvenamąja vieta.

Užkariauti gamyklas

Loftai Lietuvoje išpopuliarėjo ne taip jau seniai. Pirmieji gamyklinių erdvių pirkimai prasidėjo vos prieš dešimtmetį.  Mintis paversti seną gamykla modernių būstu ar ofisu tada atrodė įmanoma ne visiems, drąsiausi buvo menininkai ir kūrybiškai mąstantys žmonės. Viena patraukliausių gamyklų tapo visai šalia Vilniaus centro, Ševčenkos gatvėje, įsikūrusi sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinama tiesiog gamykla "555". Tada erdvioje 500 kvadratinių metrų gamyklos patalpoje sumanė įsikurti reklamos bendrovė "Ideé fixe", kurių mintis paversti gamyklos patalpas modernia ir stilinga erdve kai kam atrodė net juokinga. Keli menininkai šioje gamykloje įkūrė pirmąsias dirbtuves. Šiek tiek vėliau, 2002 metais, padedant valstybei bei įvairioms bendrovėms, buvusios "Tiesos" spaustuvės patalpose įsikūrė "Menų spaustuvė". Metais vėliau pradėtas vykdyti projektas pavadinimu "Sapiegos dominija", įtraukiantis tikrų lietuviškų loftų įkūrimą. Šio projekto namas yra Vilniuje, Antakalnio rajone, kadaise buvusio Sapiegų namo valdose. Žmonės pradėjo pamažu pirkti gamyklų patalpas ir perdarinėti juos į būstus bei kūrybines erdves. Augant paklausai augo ir gamyklinių patalpų kainos. Prieš dešimt metų gamykloje "555" 1 kvadratinis metras patalpų kainavo apie 500 litų, o šiais metais nekilnojamo turto bendrovių siūlomų gamyklų patalpų kaina pakilo iki 5000 litų už 1 kvadratinį metrą.

Stilius "Loft" arba bohemos penthausas

Vis dėlto renkantis loftą, didžiulę erdvę, ir kuriant joje namus, būtina turėti tikrai nemenką fantaziją ar bent rimtai pasukti galvą. Nuo pat loftų atsiradimo pradžios juose vyraujantis ir jau spėjęs stipriai išpopuliarėti stilius ištiesia ranką naujakuriams. Pagrindinis loftų principas – atvira erdvė. Užėjus į lofto tipo būstą galima nesunkiai pamatyti priešinga didžiulės patalpos kampą. Visos erdvės paliekamos atviros, išskyrus miegamąjį bei kai kurias pagalbines patalpas. Neretai tokio tipo būstuose vadovaujamasi idėja – miegamasis šeimininkui, o visą kitą – svečiams. Sienos dažniausiai tik fonas baldams, pastaruosiuose dominuoja metalas, aliuminis, stiklas bei plastikas. Baldai namuose-lofte permatomi ir lengvučiai, lyg stengtųsi ištirpti beribėje erdvėje. Visa būsto aplinka šiek tiek asketiška, su švelniais moderno elementais. Visi daiktai ir baldai čia patogūs ir ypatingai ergonomiški. Seni ventiliacijos vamzdžiai, medinės sijos, plytų sienos – visa tai, kas liko iš "ankstesnio gamyklos gyvenimo" – tikras loftų šarmas, todėl jų neverta uždenginėti.

Baldai nudažo erdvę

Tokiuose namuose virtuvė atlieka labai nežymų vaidmenį. Ji čia – tik kompaktiškai sudėlioti prietaisai patalpos kamputyje, arba spinta-transformeris su visais butiniais prietaisais tykiai besislepiančiais už virtuvės baldų durelių. Čia išlikęs ir pagrindiniu tapęs virtuvės atributas – baro stovas su kavos aparatu bei vyno ir šampano taurių lentyna. Dizainerių siūlymu, keletas širdžiai mielų daiktų arba didelė vaza su gėlėmis nerūpestingai palikti ant baro puikiai paryškins bohemišką, bet tuo pačiu asketišką aplinką.

Minkšti baldai lofte puikus akcentas. Pirmenybė teikiama ryškių spalvų, įdomių medžiagų derinių bei formų gaminiams. Čia galima nebijoti natūralių medžiagų, tokių kaip linas ar medvilnė, derinio su plastiku ar nerūdijančiu plienu. Ryškios, įdomių konstrukcijų sofos statomos į patalpos vidurį, todėl jas galima apeiti iš visų pusių. Lofte puikiai žiūrėsis ir didelis pūkuotas pufas, ir visomis vaivorykštės spalvomis išmargintas kilimas.

Ant dažniausiai didžiulių vitrininių loftų langų – jokių užuolaidų. Čia puikiai tiks sienų spalvos žaliuzės ar romanėtės, tarsi "nueinančios" į antrą planą kartu su būsto sienomis. Baltos didžiulės loftų sienos puikiai tinka ir mažai namų tapybos parodėlei, tačiau darbai nebūtinai turi būti pirktiniai.

Įsikraustymo kaina

Nevykdant jokių brangių sumanymų, lofto įrengimas jo šeimininkams kainuoja vidutiniškai 2–4 tūkstančius litų 1 kvadratiniam metrui. Dažniausiai, norint išnaudoti 5 metrų patalpų aukšti, loftuose įrengiamas antras aukštas, o tai, aišku, reikalauja papildomų lėšų. Be visų išvardintų išlaidų, dažnai atsikrausčiusiems naujiems patalpų šeimininkams reikia spręsti šildymo, vandentiekio, elektros problemas – išvedžioti naujus laidus, vamzdžius, rūpintis autonominiu šildymu. Dar viena problema, su kuria susiduria naujakuriai – tokiai situacijai nepritaikyta pastato paskirties keitimo įstatyminė bazė. Dažnai lofto gyventojas yra priverstas mokėti didelius mokesčius, nes pakeisti patalpų paskirtį iš gamybinės į kūrybinę itin sunku.

Nors įsikurti lofte nėra pigu, jų populiarumas auga kaip ant mielių. Loftų paklausa didžiulė, tad buvusių gamyklų patalpos žaibiškai išperkamos. Būtent todėl vis dažniau imamasi statyti naujus lofto tipo namus, kitaip dar vadinamus loft stiliaus apartamentais. 2002 metais mūsų kaimynai latviai Rygoje visiškai perstatė seną gipso fabriką. Jis buvo paverstas naujais elitiniais itin erdviais butais, o iš senosios gamyklos liko tik pastato fasadas. Panašus projektas yra vykdomas šiuo metu Kaune, kur buvusi "Karigės" baldų gamykla virsta nauju gyvenamųjų namų kvartalu.

Loftų bendrija

Loftų namai pamažu virsta  kultūros centrais. Bendri interesai ir iššūkiai čia atveda panašius, visada kūrybiškus, naujovių nebijančius žmones. "Loftininkai" jungiasi į bendrijas, kaip atsitiko Sapiegos dominijoje, gerų draugų menininkų kompanijas, kaip Ševčenkos gatvės loftuose. Loftuose apsigyveno ir ten persikrausto daugybė Lietuvos žymių menininkų ir visuomeninių veikėjų, tarp jų dailininkai Vaidotas Žukas, Nomeda ir daugelis kitų.