Namai, už kurių šildymą mokama 10 kartų mažiau: ką nutyli statytojai?

Lietuvoje pradėti statyti A+ klasės namai. Šiuos namus statančios įmonės deklaruoja, kad jie tėra keliais procentais brangesni už įprastinius, o finansinę naudą šeimininkui pradeda teikti vos po trejų metų. Su tuo sutinka ne visi.

Lietuvoje dar retai statomi A+ klasės namai išsiskiria tuo, kad daugiau nei pusė sunaudojamos energijos yra pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Skaičiuojama, kad už tokio namo šildymą mokama apie dešimt kartų mažiau, lyginant su įprastu, to paties ploto namu.

„Matot, ta kaina kiekvieno namo yra skirtinga. (...) B klasės namas gali būti netgi brangesnis negu A+ klasės namas. Jeigu sumontuosi labai brangias sistemas, kurios net nebūtinai reikalingos, tai B klasės namo kaina gali išaugti iki tiek pat arba net daugiau, nes B klasės namuose yra montuojamos brangios šildymo sistemos, kurių A+ klasės namuose nėra“, - sakė projekto „Ateities namai“ vystytojas Eugenijus Kovalkovas.

Jis pridėjo, kad dažniausiai aukščiausios klasės namas yra vos 5-10 proc. brangesnis, jei yra lyginamas su vidutiniu žemesnės klasės namu. Tačiau tuo abejoja Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

„Aš manau, kad tai rinkodaros ar marketinginiais tikslais tokia optimistinė žinia paskleista. Aš manau, kad tokio namo savikaina yra didesnė. Bet vertinant ilgo laiko atkarpoje (...), jeigu įvertintume namo statybos kaštus ir eksploatavimo kaštus, tai pamatytume, kad, be abejo, yra kur kas efektyviau statyti A+ ar A++ klasės statinius negu bandyti pataupyti“, - savo nuomonę dėstė D. Gedvilas.

Jis nesutiko ir su tuo, kad aukštesnės klasės namo įsigijimas ar statymas atsiperka per trejus metus. Jo nuomone, atsiperkamumui įtakos turi ne vienas veiksnys, todėl iš anksto pasakyti, kada būsto šeimininkas gaus finansinės naudos, pasakyti sunku.

Dalius Gedvilas

„Verslo planą vis reiktų perskaičiuoti. Negalėčiau sakyti, kad per trejus metus ar konkretų laiką, nes yra labai daug faktorių. (...) Svarbiausia, ko mes Lietuvoje nedarome, tai reikia skaičiuoti būtinai visą statinio gyvavimo ciklą, o ne epizodą – kiek sutaupysiu per vienus ar kitus metus. Na, paprastai bankas duoda paskolą 30-čiai metų, tai tam laikotarpiui ir reikėtų daryti skaičiavimus“, - sakė D. Gedvilas.

Įstatymų pataisos paspartintų tobulėjimą

Šiuo metu Lietuvoje A+ klasės namų nėra statoma daug. Jų tėra aštuoni. D. Gedvilo nuomone tam įtakos turi technologijos. Bet taip pat ir motyvacijos trūkumas.

„A+ ar A++ klasė reiškia, kad statinys turi būti generuojantis elektros ar kažkokią kitą energiją. Jis ne tik taupo, bet jis turi turėti įrenginį, kuris generuoja kažkokią energiją (...) Tai tų technologijų nėra tiek daug išplatinta ir galbūt motyvuojantys veiksniai valstybėje per maži. Aš manau, kad reikėtų daug daugiau pačiai valstybei skatinti“, - sakė pašnekovas ir pateikė pavyzdį, kad 2 tūkst. kv. m pastatą statanti įmonė turėtų būti įpareigota įrengti pasirinktą energiją generuojančią sistemą, o valstybė finansuotų dalį ar visus sistemos įsigijimo kaštus. Tokiu būdu visi didesni pastatai Lietuvoje turėtų sistemas, kurios gamintų vienokią ar kitokią energiją.

Į kitą aspektą, susijusį su klasių priskirimu, dėmesį atkreipė E. Kovalkovas. Jis įvardijo, kad pagrindinis skirtumas tarp A+ ir A++ klasės namų toks, jog A++ klasės namas turi pagaminti dar daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Pašnekovas akcentavo, kad jau pastatytų A+ klasės namų kategorija gali pakilti, jei bus priimtas įstatymo pakeitimas.

„Šiai dienai geoterminio šildymo neskaito kaip atsinaujinančio šaltinio. (...) Šie A+ klasės namai atitiktų A++ klasę, jeigu įstatymas šilumos siurblius pavadintų atsinaujinančia energija. Dabar jų taip nevadina, nes jie naudoja elektrą ir skaitoma, kad jie nėra visai atsinaujinantys“, - sakė E. Kovalkovas.

Tačiau net neįvedus įstatymo pataisos, prognozuojama, kad jau po 7 metų bus galima įsigyti ir A++ klasės namų.

„Jei statomi namai atitiks visus sandarumo standartus, o karštam vandeniui bei šildymui gaus energiją iš biokuro, tai didžioji dalis energijos bus gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – sakė Kauno technikos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Edmundas Monstvilas. Tokių namų eksploatacijos kainos turėtų būti dar mažesnės.

Kitų klasių namai netikrinami

E. Monstvilas, paklaustas, per kiek laiko A+ klasės namas jo savininkui turėtų atnešti finansinę naudą, prisipažino niekada to neskaičiavęs, bet akcentavo, kad įsigyti B klasės namą, atsižvelgiant į visus aspektus, yra nenaudinga.

„B klasės namas neturi jokių pranašumų. Jis už A klasės namus naudoja maždaug tris kartus daugiau energijos pastatui šildyti“, - tvirtino E. Monstvilas.

Be to, svarbu ir tai, kad šiandien statomiems namams pakanka B klasės įvertinimo, kurio sertifikato išdavimui nereikalingi specialūs matavimai. Tai reiškia, kad B klasės įvertinimo sertifikatas pirkėjui dar negarantuoja, jog namas iš tiesų atitinka B klasės reikalavimus.

E. Kovalkovas sakė pastebintis, kad žemiausios G klasės kategorijos namai Lietuvoje yra ne tik senos statybos, ne vienerius metus skaičiuojantys pastatai, bet kartais ir naujai pastatyti daugiabučiai ar kiti namai. Šios klasės namuose gyvenantiems žmonėms tenka sumokėti bene didžiausias šildymo sąskaitas dėl prasto ar netgi neesamo namo apšiltinimo ir prasto sandarumo.

A+ klasės namams šiuo atveju yra keliami nemaži reikalavimai ir pastatas turi atitikti ne vieną kriterijų. E. Monstvilas vardijo, kad tarp pagrindinių reikalavimų yra energijos vartojimo naudingumo rodikliai, savitieji šilumos nuostoliai, sandarumas. Pastato apšiltinimo storis negali būti mažesnis nei reikalaujama.

„Dar vienas reikalavimas yra, jeigu įrengta vėdinimo su šilumogrąža sistema, mes ją kartais vadiname rekuperacija, tai ji turi turėti tam tikrą efektyvumą. Jeigu ji nėra efektyvi, ta sistema pati sunaudoja daugiau energijos negu sutaupo“, - nurodė E. Monstvilas.