Namų fasadai: ką pasirinkti?

„Pagal išorę sutinka, pagal vidų palydi“ – tai patarlė, puikiai tinkama ne tik žmogui, bet ir jo būstui. Juk pirmiausia, ką į svečius užsukęs seniai nematytas ar naujai atrastas bičiulis pamato, tai namo fasadas. Todėl natūralu, kad įrengiant namus tiek pat dėmesio reikia skirti ir namo vidaus įrengimui, ir jo išorės apipavidalinimui.

Fasado apdailos medžiagų Lietuvoje yra tikrai nemažai, rinktis yra iš ko. Tačiau kaip pasirinkti? Kai susipažįsti su visais siūlomais variantais, prisitaikyti geriausią sau tampa gerokai lengviau. Taigi štai keli Lietuvoje populiariausi fasado apdailos būdai.

„Fasadų apdailos medžiagų yra be galo daug. Tai apdaila iš medžio, metalo, akmens, keramikos, plastiko ir daugelio kitų vienos žaliavos ar maišytų dirbinių, pvz., tokių, kaip medžio plastikas. Pradedamos dažniau naudoti dangos, apsaugančios nuo grafičio, –vardija VGTU Statybinių medžiagų katedros mokslo darbuotoja dr. Jurgita Malaiškienė. –Yra fasadinių apdailos medžiagų, pasižyminčių ir mažu šilumos laidumu, tačiau pagrindinė šių medžiagų paskirtis – išlaikyti estetinį pastato vaizdą ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio.“

Pažymėtina, kad šilumos taupymas labiau būdingas termoizoliacinėms nei apdailos medžiagoms, tačiau yra gaminamos daugiasluoksnės plokštės, kur apdaila būna sutvirtinta su termoizoliacine medžiaga. Tokios plokštės greitai montuojamos ir gali būti įvairių spalvų. O dabar apie kiekvieną šių medžiagų atskirai.

Tinkas. „Tinkavimas – tai pats paprasčiausias, bene pigiausias, todėl vienas dažniausių būdų, taikomų gyvenamųjų ir daugiabučių namų fasadams, –tvirtina architektas Algimantas Kančas. – Dažniausiai tinkas pasirenkamas ir tuomet, kai norima apšiltinti seną namą. Jis paprastai apšiltinamas puta arba akmens vata ir ant viršaus uždedamas tinkas.“

Tinką sudaro cementas, kalkės ir kvarcas. Visos šios gamtinės medžiagos padeda tinkuotiems namams žiemą geriau išlaikyti šilumą, o vasarą vėsą. Beje, tinkas yra ir puiki garso izoliacinė medžiaga, jis nedegus, atsparus puvėsiui ir pelėsiui. Tinkuoti namai gana ilgaamžiai, jei klimato sąlygos tinkamos, o tinkavimo darbai atlikti kruopščiai ir kokybiškai, estetinę išvaizdą tinkas gali išlaikyti iki kelių dešimčių metų. Kita savybė, dėl kurios žmonės dažnai renkasi šią fasado apdailos priemonę, tai jos universalumas.

Tinkuoti galima ir betoną, ir plytas, ir medį, o nutinkuotą namą galima nudažyti bet kokia norima spalva. Tačiau kaip ir kiekviena medžiaga, tinkas turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Bene didžiausias tinko minusas – tinkas nelabai mėgsta drėgmės, todėl ne taip gerai sulaiko vandenį, todėl ši fasadų apdailos medžiaga netinka itin lietingoms vietovėms. Taip pat tinkas jautriau reaguoja ir greičiau trupa, jei namas pastatytas ant drėgnos žemės ir jo pamatai linkę slinkti ir sėsti. Taip pat ne itin patogu tinką atnaujinti, nes nepaisant to, kad tinkuotą namą galima perdažyti, pertinkuojant namą būtina dažus nuskusti, tik tada naujas tinko sluoksnis prilips prie senojo.

Keraminė apdaila. „Šio tipo fasadų apdaila tinka labiau naujai statybai ar daugiabučių renovacijai, nes turi savo ritmą, dalijimą“, –dalijasi architektas Algimantas Kančas. Tačiau tai taip pat vienas populiaresnių būdų, taikomų Lietuvoje,papuošti namą. „Pirmiausia, keraminės apdailos medžiagos, jeigu jos yra tinkamos naudoti mūsų klimato zonoje, yra ekologiškos ir ilgaamžės, – teigia dr. J. Malaiškienė. – Toks fasadas nereikalauja daug priežiūros ir ilgai išlaiko pradinį estetinį vaizdą.“

Keraminė apdaila gali būti iš plytų, klinkerinių plytelių ar plokščių. Naudojant plokštes darbai vykdomi greičiau ir yra mažiau vadinamųjų siūlių. Galima statyti įvairios paskirties tiek daugiaaukščius, tiek mažaaukščius pastatus. Vienas pagrindinių keraminių fasadų apdailos medžiagų privalumų – jos tikrai ilgaamžės, paprastai montuojamos, atsparios ugniai, klimato pokyčiams, nepelija ir yra tvirtos, o be to, tinkamos naudoti su bet kokio pločio šiltinimo dangomis.

Taip pat dažnai keraminės plytelės būna padengtos vadinamuoju apsauginiu sluoksniu nuo grafičio.Jis leidžia lengvai ir paprastai išspręsti Lietuvoje gana dažnų grafitį ant sienų tepliojančių chuliganų pėdsakus. Tačiau keraminės apdailos medžiagos turi ir trūkumų. Pirmiausia, jeigu parenkamos neatsparios šalčiui plytos ir jos neapsaugomos nuo drėgmės, tada plytos ima atsilupti. „Toks vaizdas gana dažnas mūsų šalyje“, –sako dr. J. Malaiškienė.Be to, aukštos kokybės keraminės plytelės gana brangios.

Klinkerinės plytos fasadų apdailai naudojamos jau kelis šimtus metų. „Plytiniai namai labiausiai primena tipologinį, lietuviui artimą namą. Iš plytų namus statė mūsų tėvai, jų tėvai ir jų tėvų tėvai, – sako architektas A. Kančas. – Plytiniai namai paprastai žmonėms sukelia stiprumo, tikrumo jausmą. Gyvendamas plytiniame name žinai, kad niekada nereikės jo apdailos keisti, nei iš naujo tinkuoti, nei dažyti.“ Išties, klinkerinės plytos bene labiausiai atlaiko įvairiausius klimato pokyčius, yra atsparios drėgmei, ugniai ir šalčiui. Iš plytų pastatytas namas yra ilgaamžis, o pati priemonė – ekologiška. Klinkerinės plytos gaminamos iš degtojo molio.

Bene vienintelis jų trūkumas (be aukštos kainos) yra tas, kad šis natūralus molio produktas turi gana mažą spalvinę gamą:dažniausiai yra raudonos(jose gausu geležies) arba baltos ar kiek gelsvos (jose daug kalkių) plytos. Tiesa, kadangi tai natūraliai gaminama apdailos medžiaga, ji ne tik nepasižymi spalvų gausa, bet ir tos pačios rūšies plytos gali būti kiek skirtingų atspalvių. Beje, žinotina ir tai, kad kuo plyta tamsesnė, tuo aukštesnėje temperatūroje ji buvo degta, itin aukštose temperatūrose išgaunamos tamsiai rudos ar tamsiai pilkos klinkerinių plytų spalvos. Būtent dėl savo gamybos proceso plytų beveik nereikia prižiūrėti, bėgant laikui jos nepraranda savo pirminės išvaizdos, todėl plytinių namų nereikia perdažyti ar rekonstruoti.

Čerpės, akmuo, skalūnas. Vieni naujesnių, tačiau jau taikomų būdų padailinti namo fasadą – specialios ne tik stogams, bet ir fasadams tinkamos plokščios čerpės, kurios naudojamos ne tik stogui, bet ir sienų apdailai, taip pat akmuo ar skalūnas. „Su šiomis medžiagomis architektams atsiveria daugiau galimybių, –atskleidžia architektas A. Kančas. – Juk iš tos pačios medžiagos gali ir sieną padaryti, ir stogą. Tai išties įdomi apdailos medžiaga, estetiška, patvari ir ilgaamžė.

Tokie namai itin atsparūs lietui, drėgmei. Išties, nors tai dar gana naujas fasadų apipavidalinimo būdas, tačiau tokiu būdu esame suprojektavę ir pastatę viešbutį Klaipėdoje, kelis gyvenamuosius namus. Smagu, kad gali gauti vientisą namo formą iš vienos ir tos pačios medžiagos.“

Cementinės dailylentės. Medines savo išvaizda primenančios cementinės dailylentės – tvirta ir patvari fasadų apdailos medžiaga, itin atspari klimato pokyčiams (dailylentės nepūva ir nekeičia spalvos), nedegi ir itin ilgaamžė, gali būti naudojama iki pusšimčio metų. Ši medžiaga taip pat paprastai ir greitai montuojama. Tinkama ne tik sienoms, bet ir stogams. Kita priežastis, dėl ko žmonės fasado apdailai renkasi šį produktą, – lengva priežiūra. Cementinių dailylenčių nereikia perdažyti, valyti ar plauti, visus nešvarumus pašalina pati gamta lyjant lietui ar kartu su tirpstančiu sniegu. Tačiau tai gana brangi fasadų apdailos medžiaga.

Plastikinės fasado dailylentės. Tai viena pigiausių fasado apdailos rūšių. Jos taip pat yra ilgaamžės, lengvai prižiūrimos, paprastai montuojamos (dailylentėms tvirtinti nereikia papildomai paruošti sienos paviršiaus, net jeigu sienos paviršius yra nelygus – plastikinės dailylentės šiuos defektus puikiai paslėps), todėl šis apdailos būdas vertinamas dėl savo universalumo. Be to, skirtingai nei natūralių apdailos medžiagų, plastikinių dailylenčių spalvų paletė itin gausi.

Tačiau, nuolat veikiamos saulės, plastikinės dailylentės (kaip ir bet kuris plastikas) gali prarasti formą. Taip pat plastikinės dailylentės lengvai pasidengia įvairiomis apnašomis, tad gana dažnai namų sienas tenka plauti. Kitas šių medžiagų trūkumas – jos neatsparios ugniai, tai labai degi medžiaga, be to, degdama išskiria daug kenksmingųjų medžiagų.

Medinės dailylentės. Tai gana populiarus fasado apdailos būdas Skandinavijoje. Tačiau ir Lietuvoje galima pamatyti nemažai medžio dailylentėmis apkaltų namų. Šio tipo dailylentės tinka įvairiems paviršiams ir pastatams, o pasirinkti tikrai yra iš ko. Medžių dailylenčių yra įvairiausių, jų esti skirtingo storio, pločio, profilio. O dailylentėms naudojama pati įvairiausia mediena. Tai ekologiška ir estetiška fasadų apdailos rūšis.

„Mediniai fasadai irgi labai įdomūs, tačiau šiuo metu šiuolaikiški žmonės juos visgi renkasi rečiau. Pirmiausia atgraso tai, kad jas reikės gana dažnai perdažyti arba parinkti ir pritaikyti specialius giluminius lakus, – sako architektas A. Kančas. – Be to, kai kurios medžio rūšys sunkiai dažomos. Jei dailylentės pušinės, viskas paprasčiau, tačiau jos mažiau patvarios. O jei naudojami patvarūs, tvirti medžiai, pavyzdžiui, maumedis, būtina labai gerai parinkti visą dažymo sistemą, kurią sudaro keli komponentai. Maumedis labai sunkiai derinamas su danga, apdaila.“Dar vienas medinių fasadų trūkumas – jie neatsparūs ugniai ir ne tokie atsparūs klimato pokyčiams.

Į ką atsižvelgti renkantis?

„Fasadų apdailos pasirinkimas labiausiai priklauso nuo pastato paskirties, žmogaus skonio ir piniginės storio, – tvirtina dr. Jurgita Malaiškienė. –Nenorintys daug investuoti į fasadų apdailą pasirenka plastikines dangas. Viena dažniausiai pasirenkamų apdailų yra dekoratyvinis tinkas. Daugėja individualių namų, kurių apdailai naudojama keramika ar beasbestės cemento dangos.

“Pasak dr. J. Malaiškienės, mūsų šalies klimatas priskiriamas prie itin agresyvaus išorės medžiagoms, nes čia vyrauja stiprus vėjas, lietus, šaltis, karštis, dideli temperatūros pokyčiai (apie 80 laipsnių) per metus. Todėl Lietuvoje pasirenkant fasadų apdailą reikia labai atidžiai išnagrinėti medžiagų charakteristikas. „Medžiagos turi būti atsparios šalčiui, drėgmei, ultravioletiniams spinduliams, korozijai, – vardija dr. J. Malaiškienė. – Taip pat svarbu, kad fasado dengimo darbai būtų vykdomi pagal instrukcijas, svarbi kokybiška lietaus vandens nuleidimo sistema, kad siena nedrėktų, nes žiemą vanduo šaldamas plėsis ir ardys dangą.“

Montuojant bet kokio tipo fasadų apdailos medžiagas svarbu nepažeisti ir pačios dangos, o taip atsitikus, kuo greičiau šalinti defektus, kad jie neplistų per visą sieną. „Vienos patvariausių medžiagų, naudojamų gyvenamųjų namų fasadams, yra keraminės, natūralaus akmens ir cementinės dangos, – tvirtina ekspertė. – Tačiau ilgai naudojamos ir plastikinės bei kitos apdailos medžiagos. Kaip jau minėta,medžiagų fasadams apdailinti yra be galo daug, visos jos gali būti įvairiausių spalvų ir dydžių. Jų pasirinkimas labiausiai priklauso nuo pastato paskirties, vietovės, planuojamų darbo sąnaudų ir t. t.

Pvz., daugiabučiams siūloma bent jau pirmuosiuose aukštuose naudoti plokštes, saugančias nuo grafičio.“ J. Malaiškienei antrina ir architektas A. Kančas.„Kokias medžiagas apdailai rinktis, kiekvieno skonio ir piniginės reikalas, – sako architektas. – Kažkokių esminių patarimų mūsų klimato zonai nėra, galima rinktis praktiškai viską. Tai priklauso nuo projekto ir nuo architekto bei užsakovo sprendimo“.

Tačiau pasak jo, jei biudžetas leidžia, Lietuvoje žmonės dažniausiai namo fasadui visgi renkasi klinkerinesplytas, o tie, kurie labiau taupo ir nori ekonomiškų namų, namą apšiltina puta ir akmens vata, o tada deda tinką. „Mano manymu, be konkurencijos, kalbant apie tvarumą ir praktiškumą, mūsų klimato sąlygomis geriausia fasadus daryti iš klinkerinių plytų, skalūno arba čerpių, – teigia A. Kančas. – Visos kitos dangos po tam tikro laiko turi būti atnaujinamos. Plytą išmūrijai ir pamiršai,gal tik anūkams prireiks prie jos prieiti,todėl žmonės plytą renkasi dažniausiai. Jei leistų finansai, manau, visi namai pas mus būtų statomi iš plytų. Tačiau tai brangesnis apdailos būdas.“

Namų fasadai: ką pasirinkti?