Nekilnojamas turtas be mokesčių

Pernai brangę beveik visų tipų būstai išskyrus individualius naujos statybos namus iškėlė nemažai klausimų dėl šešėlinės ekonomikos apraiškų. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dar 2013 m. ėmėsi projekto „Būstas be mokesčių“ - specialistai tiria įtartinus nekilnojamojo turto pirkimo sandorius,  kurie sudaromi už galimai neteisėtai įsigytas lėšas.

Dešimt neteisėto praturtėjimo atvejų

VMI projekto „Būstas be mokesčių“ vadovė Vaimira Jakienė teigė, kad patikrinimų metu paaiškėjus neteisėto praturtėjimo atvejams, surinkta medžiaga yra perduodama teisėsaugos institucijoms. Jau yra nustatyta dešimt galimo neteisėto praturtėjimo atvejų.

Mokesčių administratorius informacija apie registruotą nekilnojamąjį turtą pasiekia nuolat. Todėl nesunku patikrinti, už kokias lėšas gyventojai šį turtą įsigijo.

Aiškinantis „šešėlio“ mastus tiek būsto statybų, tiek pardavimų sektoriuje, per dvejus metus VMI inspektorių dėmesio sulaukė faktas, kad būstus gyventojai įsigyja arba statosi iš lėšų, kurių jie neuždirbo, kitaip tariant - šios lėšos yra neaiškios kilmės.

Stebino netikėti atradimai

Pasistatę „šešėlinius“ namus gyventojai jų neskubėjo registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškant šių pastatų VMI išnaudojo visas įmanomas kontrolės priemones, pasinaudojo Registrų centro, savivaldybių bei kitų institucijų informacija, taip pat ir „Google Maps Street View“ programa.

Pasak V.Jakienės, pasitelkiant „Google Maps Street View“ buvo nustatyti įdomūs atvejai: Palangoje aptikta ne tik poilsiautojams nuomojama apleista kaimo turizmo sodyba“, bet ir ištisi griūvančių namų kvartalai Vilniuje ir Kaune.

VMI inspektoriams  įtartini pasirodė ir dvidešimtmetis jaunuolis, kuris gavęs tik darbo užmokesčio pajamų sugebėjo beveik už 0,5 mln. litų įsigyti namą su žemės sklypu Alytuje ir dar butą sostinėje. Arba, pavyzdžiui,  moteris iš Jonavos -  ji  įsigijo 0,5 mln. litų vertės butą Vilniuje ir kaip vėliau paaiškėjo tam pinigų užsidirbo užsienio striptizo klube, tačiau pajamas pamiršo deklaruoti.

Pagrindiniai šaltiniai – paskolos ir dovanos

Šiuo metu atliekant gyventojų kontrolės veiksmus nustatyta, kad pagrindiniai pajamų šaltiniai, kuriais gyventojai bando pagrįsti turto - tiek registruoto, tiek neregistruoto Nekilnojamojo turto registre įsigijimą ir toliau išlieka paskolos bei dovanos iš fizinių asmenų.

Gyventojai, šiuo metu Mokesčių inspekcijai bando pagrįsti įsigytą gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia beveik 27 mln. Lt (7,8 mln. eurų). Inspektoriams tikrinami gyventojai pateikė dokumentų, jog jie gavo dovanų arba jiems buvo paskolinta lėšų iš kitų fizinių asmenų už daugiau kaip 28 mln. Lt (8,1 mln. eurų). Iš jų - dovanotomis lėšomis grindžiama beveik 9 mln. Lt (2,6 mln. eurų), o paskolos sudaro 19,4 mln. Lt (5,6 mln. eurų).

Nekilnojamas turtas be mokesčių