Pradėjote namo statybos ar rekonstrukcijos darbus ir norite apsaugoti pamatą nuo drėgmės? Sunkumų jums gali sukelti tiek gruntinis, tiek kritulinis vanduo, todėl skirkite ypatingą dėmesį hidroizoliacijos įrengimui. Siekdami aukščiausio rezultato, bendradarbiaukite su patikima įmone, rinkitės savo darbą išmanančius bei ilgametę patirtį turinčius specialistus ir atsisakykite taupymo minties – šioje vietoje net ir pati menkiausia klaida gali pareikalauti kur kas didesnių išlaidų ir sukelti sunkiai išsprendžiamų rūpesčių ateityje.
Pirmasis jūsų darbas – pasirinkti tinkamą sistemą. Pamatų hidroizoliacija paprastai orientuojama į dvi plokštumas: į horizontalią ir vertikalią. Pastaroji įrengiama, siekiant apsaugoti betoną nuo permirkymo ir bandant išvengti pasikartojančių sąstingio ir atšilimo ciklų. Šie procesai laikui bėgant ardo betono masę ir keičia pamatų būklę.
Vertikali hidroizoliacija įrengiama vidinėje ir išorinėje pusėse. Horizontali pamatų hidroizoliacija užtikrina, kad parengtoje konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė negalėtų pakilti aukščiau, t. y. nepasiektų sienų. Šio tipo hidroizoliacija įrengiama pamato viršuje.
Hidroizoliacijos įrengimui naudojamos įvairios medžiagos. Paprastai pamatų hidroizoliacija yra skirstoma į atskiras kategorijas, remiantis paklojimo būdu ir veikimo principu. Šiuo atžvilgiu išskiriamos keturios hidroizoliacijos rūšys: klijuojama, tepama, įsiskverbianti ir montuojama.
Klijuojama hidroizoliacijos danga rengiama iš plėvelinių arba ruloninių hidroizoliacinių medžiagų, kurios klijuojamos ant pagrindo (ir viena ant kitos), dirbant su specialia vandeniui atsparia mastika. Senosios medžiagos kėlė gana daug sunkumų, t. y. jos buvo nepatvarios ir lengvai pažeidžiamos. Šiandieninės klijuojamos dangos gali pasigirti nepriekaištingomis savybėmis.
Populiariausias pasirinkimas: izoplastas, izoelastas ir mostoplastas. Naujos kartos hidroizoliacija išsiskiria itin aukšta kokybe, tačiau jos patiesimas reikalauja papildomų žinių ir išankstinio pasiruošimo.
Tepama hidroizoliacija padeda apsaugoti pamatus nuo gruntinio ir kapiliarinio vandens. Vienas lengviausių, pigiausių ir seniausiai naudojamų hidroizoliacijos būdų yra sienų padengimas bitumo sluoksniu. Tiesa, šis būdas taikomas tuo atveju, kai gruntas sudarytas iš smėlio. Jei grunto sudėtyje yra molio ar kitokios rūšies drėgmės, būtina naudoti tvirtas hidroizoliavimo medžiagas. Tepamai hidroizoliacijai priskiriamos bituminės polimerinės, bituminės guminės ir cementinės polimerinės mastikos.
Nors bitumas yra lengvai apdorojama ir nebrangi medžiaga, vis dėlto jos eksploatacijos laikas yra gana trumpas, o temperatūrai nukritus žemiau nulio, jis tampa trapus, greičiau plyšta ir atšoka. Cementinė polimerinė mastika sudaryta iš kokybiško sauso cemento ir specialių mineralinių priedų. Ši medžiaga užtikrina gerą sukibimą su pagrindu.
Įsiskverbianti pamatų hidroizoliacija gaminama iš cemento, smulkinto smėlio ir specialių chemiškai aktyvių priedų. Ši hidroizoliacija padeda sumažinti betono kapiliarinį pralaidumą.
Vienas iš didžiausių minėtosios technologijos privalumų yra tai, kad šias medžiagas galima sėkmingai naudoti tiek pastato viduje, tiek jo išorėje. Aukščiausių rezultatų pasieksite dirbdami su šviežiu betonu.
Montuojama hidroizoliacija – tai vienas patikimiausių hidroizoliacijos būdų, kurio metu sukuriami apsauginiai ekranai. Nuo seniausių laikų šiam darbui buvo naudojamas paprastas molis (sutankintas). Tiesa, tokia hidroizoliacija turėjo tam tikrų trūkumų, kurių vienas didžiausių – prastos eksploatacijos sąlygos.
Naujausios technologijos (polimerinių geomembranų naudojimas) užtikrina pageidaujamą rezultatą: ilgaamžiškumą, atsparumą deformacijai, grunto judėjimui ir agresyviai aplinkai.