Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentas ir projekto „Jauna Opera“ sumanytojas Žilvinas Tarvydas ilgai ieškojo, kaip pigiai pasistatyti patalpą, tinkamą spektakliams.
„Jau senokai menų studentams trūksta galimybės pasirodyti visuomenei, pats esu akademijos studentas – mums trūksta vietų, kur koncertuoti, rodyti spektaklius, nes reikalinga vientisa siena, o teatrų pastatuose paprastai jos nėra“, - pasakojo Ž. Tarvydas.
Dėl to jaunuolis ėmė dairytis, kokiu būdu galėtų suręsti nedidelį pastatą operos spektakliams.
„Ieškojau pigiausio būdo statyboms, nes esu studentas, neturiu pinigų. Brolis pasiūlė statyti iš šiaudų, susidomėjau, bet tikrinau, ar tikrai tai - pigiausias būdas. Vėliau radau užuominų apie statybą iš žemės maišų, - kalbėjo jis, paskaičiavęs, jog vienas puslankio formos statinys iki 80 kv. m kainuos apie 1,5 tūkst. Lt.
„Tiek kainuotų pamatas ir sienos, kaina man tiko ir pradėjau statybas. Pirmiausiai klojau maišus su skalda, kad siena nedrėktų, dabar jau pradėjau krauti ant viršaus molį“, - kalbėjo Ž. Tarvydas.
Iš viso jaunasis statytojas planuoja suręsti du pusės apskritimo statinius, kurių kiekvieno plotas – iki 80 kv. m, o atstumas tarp jų – 6 m. Šie puslankio formos statiniai durimis ir kitomis konstrukcijomis galėtų būti sujungiami į bendrą erdvę. Ž. Tarvydas statybas pradėjo šeimai priklausančiame molingos žemės sklype netoli Kauno.
Jis planuoja iki spalio vidurio baigti pirmąją dalį, tačiau, jeigu prie statybos prisijungtų daugiau žmonių, statybos laikas trumpėtų.
„Tikiuosi, kad kitais metais bus pastatas ir vyks spektaklio premjera“, - vylėsi pašnekovas.
Pasak jo, stogas bus pagamintas iš plėvelės, tad teatras galės veikti tik šiltuoju metų laiku. Jeigu projektas bus sėkmingas, pritrauks finansavimą, pastatą planuojama apšiltinti, įrengti tvirtą stogą, puslankius sujungti ir įteisinti žymiai didesnį statinį.
„Paieškojęs internete mačiau tokių gražių statybos iš žemės maišų pavyzdžių, kad seilės ėmė varvėti. Pastebėjau, kad geriausia šiuo būdu statyti ovalias formas, tada pastatas stabiliausias. Maišuose yra žemės ir iki 30 proc. molio, sumaišius su vandeniu, per maždaug mėnesį šis mišinys sukietėja kaip plyta. Jeigu sienos yra apsaugomos nuo drėgmės, į jas galima pilti ir vien žemę“, - apie šios statybos ypatumus pasakojo jaunuolis.
Jis teigia dėl statinio konsultavesis ir su statybininkais profesionalais, architektais.
Statybos profesionalas: šis būdas yra senovinis
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto prodekanas ir docentas Linas Juknevičius dėsto, jog toks statybos būdas yra žinomas jau šimtus metų – panašiu principu iškilo ir Egipto piramidės.
„Šis statinys primena senovinę mūrinę konstrukciją. Profesionalai mūre mato du komponentus: mūro gaminį ir skiedinį, šiuo atveju, mūro gaminys yra ne plyta ar akmuo, o maišas su smėliu ir moliu. Man abejonę kelia tik tai, kad niekas jų tarpusavyje neriša, nebent spygliuota viela tarp maišų eilių, dėl to man kyla abejonių dėl statinio stabilumo. Smėlio ir molio mišinys, iš tiesų, sukietėja ir tampa vos ne akmeniu, tačiau ir studentams dėstoma, kad jei nėra jungiančios medžiagos, gaunasi vienas ant kito sudėtų akmenų krūva, o ne vientisa konstrukcija – mūras“, - paaiškino jis.
Pasak L. Juknevičiaus, visgi keli maišų jungimo būdai panaudoti: pirma, tai jų sudėliojimas perkeliant „šachmatais“, antra – tarp maišų dedama spygliuota viela. Taip pat įrengti sienų pastorinimai - kontraforsai, kad sienos neišvirtų į išorę.
„Senovėje iš mūro dažnai buvo formuojamas ir stogas, bet, manau, gerai, kad šiuo atveju jis nebus formuojamas iš maišų - padarius nedidelį netikslumą, jis galėtų įvirsti“, - dėsto pašnekovas.
Kalbėdamas apie konkretų statomą projektą, specialistas pastebėjo, kad spektakliams pastatą renčiantis studentas yra gerai konsultuojamas architekto, teisingai klojamas skaldos pagrindas vengiant drėgmės.
„Visgi pagrindas iš skaldos visiškai neapsaugo nuo to, kad sienos nepaplautų lietus, nes tinkamai nesurenkamas lietaus vanduo gali išplauti žemę iš po pastato ir siena gali įvirsti. Stogo konstrukcijos turėtų būti pakankamai tvirtos ir ne tik išlaikyti nuo vandens apsaugančias medžiagas, t.y. tentą, sniegą ir panašiai, bet ir apsaugoti mūrines sienas nuo įvirtimo į pastato vidų. Antra vertus, tvirtinti sienas galima ir kitaip, esu matęs, kad maišai yra persmeigiami vertikaliais strypais. Manau, profesionalui prižiūrint, toks pastatas gali sėkmingai stovėti, tačiau ar tai yra geriau ir pigiau, spėti nedrįsčiau, nes statybai skirtas laikas taip pat kainuoja, o toks statybos būdas laikui imlus“, - kalbėjo L. Juknevičius.
Specialistas svarsto, jog galima tokiam pastatui sukalti medinį karkasą ir jį pripildyti smėlio maišų.
„Tokia statyba gali būti naudojama ir gyvenamiesiems namams, tik reikėtų apsisaugoti nuo vandens ir pagalvoti apie šilumos izoliaciją. Panaši statyba yra šiaudus maišant su moliu, Lietuvoje tokie pastatai buvo statomi prieš kelis šimtus metų ir kai kurie stovi iki šiol“, - kalbėjo jis.
Anot L. Juknevičiaus, atlikus skaičiavimus ir maišus tiksliai formuojant, jie galėtų būti siauresni ir artimi klasikiniam mūrui.
„Naudojant tokį statybos būdą galima padaryti taip gerai, kad pastatas nesugrius ir tūkstantį metų. Panašiu principu - dedant vieną mūro elementą ant kito be rišamojo sluoksnio - yra pastatytos ir Egipto piramidės, bet ten naudoti mūro blokai yra labai tiksliai išpjauti. Čia tokio tikslumo nėra“, - pastebi jis.
Statybos specialistas įsitikinęs, kad pastato saugumą bei galimybę naudoti pagal paskirtį turėtų užtikrinti atitinkamos kvalifikacijos ir tam teisę turintys specialistai.
„Juk entuziastingas jaunasis projekto vadovas nenorėtų, kad operos premjeros metu ant žiūrovų pradėtų kristi sunkūs smėlio ir molio pripildyti maišai“, - apibendrina L. Juknevičius.
Daugiau pastato statybos akimirkų – galerijoje
