Lietuvos bankų asociacija (LBA) laikosi nuomonės, kad Lietuvoje reikėtų skatinti fiksuotų būsto paskolos palūkanų taikymą. Šią idėją esą palaiko ir politikos formuotojai, tačiau Lietuvos bankas tvirtina, kad neteikia pirmenybės nė vienam kainodaros principui.
LBA prezidentas Stasys Kropas sakė, kad apie fiksuotų palūkanų skatinimą Lietuvoje kalbama diskutuojant apie europinės Būsto paskolų direktyvos perkėlimą į Lietuvos teisės aktus.
„Bus, aišku, judama fiksuotų palūkanų link. Tačiau ir dabar yra galimybė pasirinkti fiksuotas palūkanas, bet dauguma kažkodėl linksta prie trumpalaikių plaukiojančių palūkanų. Fiksuotų palūkanų lygis ilgalaikiu laikotarpiu yra panašus kaip ir plaukiojančių“, – komentavo jis.
Minėtos direktyvos nuostatas Lietuva turi perkelti iki 2016 m. kovo pabaigos. Pagrindinės diskusijos dėl jos Lietuvos bus kitų metų pradžioje.
Fiksuotos būsto paskolų palūkanos nustatomos penkeriems metams ir įprastai yra kiek aukštesnės nei tuo metu esančios kintamos palūkanos. Kintamos palūkanos apskaičiuojamos sudedant banko maržą ir tarpbankines palūkanų normas ta valiuta, kuria imama paskola. Kintamos palūkanos perskaičiuojamos kas tris-šešis mėnesius.
Šiuo metu tarpbankinės palūkanų normos litais ir eurais yra pasiekusios istorines žemumas dėl taikomų žemiausių per visą istoriją bazinių palūkanų normų eurais, kurios sudaro 0,05 proc.
Bankų duomenimis, šiuo metu didžioji dalis būsto paskolas imančių žmonių renkasi kintančias palūkanas.
Pasiteiravus, kaip žmonės gali būti skatinami rinktis fiksuotas palūkanas, pašnekovas sakė: „Gali būti, kad apskritai bus reikalaujama didžiąja dalimi ar apribojant motyvacinėmis priemonėmis taikyti fiksuotas palūkanas. Klientui iš esmės labai didelio skirtumo per visą paskolos laikotarpį neturėtų susidaryti“.
Tačiau S. Kropas pripažįsta, kad jeigu dabar būtų pereita prie fiksuotų būsto paskolų palūkanų, jos būtų gerokai didesnės nei dabartinės kintamosios.
„Dabar klientams toks pakeitimas nebūtų patrauklus. Manau, kad dabar, kai yra palankios skolinimo sąlygos, būtų tinkamas laikas kalbėti apie fiksuotų palūkanų įvedimą“, – sakė jis.
Šį vasarį Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva, pasak pašnekovo, didesnių pakeitimų būsto paskolų ėmėjams atnešti neturėtų.
„Direktyva nekelia galvos skausmo, trumpai sakant, dauguma nuostatų jau yra įgyvendinta įdiegus atsakingo skolinimo nuostatas. Jas reikės tik kažkiek patikslinti“, – teigė S. Kropas.
Tuo metu Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka sakė, kad šiuo metu apskritai dar nė neprasidėjusios diskusijos dėl minėtos direktyvos nuostatų perkėlimo.
„Mes kol kas neuždarome durų jokioms kainodaroms. Kai bus svarstomos konkrečios alternatyvos, tada galėtume detaliau kalbėti. Šiuo metu vertinamos įvairios alternatyvos, nes pačios diskusijos su rinka nėra prasidėjusios“, – komentavo jis, paklaustas, ar Lietuvos gyventojai bus skatinami būstui skolintis su fiksuotomis palūkanomis.
Diskusijos dėl direktyvos įgyvendinimo prasidės kitų metų pradžioje, tada esą ir bus nagrinėjami planuoti pasikeitimai.
„Pati direktyva neteikia preferencijų vienai ar kitai kainodarai, ji tiesiog nustato principus, kurių reikia laikytis, kad būtų skaidru, suprantama ir aišku vartotojui“, – pabrėžė pašnekovas.
Pasak V. Šapokos, minėtos direktyvos tikslas – užtikrinti, kad vartotojams sudarant kredito sutartis nekilnojamojo turto įsigijimui būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga. Jos nuostatas planuojama perkelti į Vartojimo kredito įstatymą.
Šiame įstatyme turėtų atsirasti nuostatos, kad reklamoje pateikiama informacija apie kredito sutartis dėl gyvenamojo NT vartotojui būtų teikiama naudojant tipinį pavyzdį, išsami ikisutartinė informacija jam būtų pateikiama standartiniame informacijos lape, vartotojas gautų tinkamų paaiškinimų prieš sudarydamas kredito sutartį, vartotojo kreditingumas būtų įvertintas prieš suteikiant kreditą.
Taip pat esą vartotojai asmeniškai pritaikytą informaciją turėtų gauti likus pakankamai laiko prieš sudarant kredito sutartį, kad jie galėtų palyginti kredito produktų ypatybes ir jas apsvarstyti.
„Nepaisant to, kokią kainodarą nuspręstų pasirinkti vartotojas (fiksuotąją palūkanų normą, kintamąją ar jų derinį), informacija apie kredito palūkanų normą vartotojui turėtų būti teikiama tiek sutartinių santykių laikotarpiu, tiek ikisutartiniu laikotarpiu“, - dėstė V. Šapoka.
