Rusiška pirtis – viena iš nedaugelio vietų, kur galima atsigauti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tradiciškai rusiška pirtis būna medinė, pastatyta iš cilindro formos (apvalių) rąstų. Rusiškos pirtys dažniausiai statomos iš pušies ar eglės rąstų. Pirtis, pastatyta iš šiaurėje augančių medžių medienos tarnauja ilgiau, nes ji yra tvirtesnė dėl lėto medžio augimo tempo.
Rusiškos pirtys būna „juodosios“ – tai pats seniausias rusiškos pirties tipas, ir „baltosios“. Pirmu atveju pirtyje nėra kamino, sienos aklinai užkamšytos, lubos žemos, o pats pirties pastatas padalintas į dvi patalpas – priešpirtį ir vanotuvę. Pirties viduryje stovi atviras ugniakuras, kuris, kaitindamas ant jo esančius akmenis, įkaitina visą patalpą. Dūmai išeina per orlaidę, įrengtą lubose arba pro duris.
Tokioje pirtyje yra krosnis-kūltupis ir katilas, kuriame kaitinamas vanduo. Vidinės pirties sienos nuo suodžių ir dūmų visad tamsios. Toks rusiškos pirties tipas vis dar sutinkamas atokiuose Rusijos kaimuose. Antruoju atveju, „baltojoje“ pirtyje dūmai nepakliūva į vidų, o išeina pro kaminą. Krosnis tokioje pirtyje susideda iš trijų lygių: apatinio tuščio – pūstuvės, vidurinio – ugniakuro, kuriame dega malkos, ir viršutiniojo, ant kurio užritinti dideli akmenys.
Laikoma, kad „juodosios“ pirties įtaka žmogui didesnė. Tai siejama su tuo, kad joje aukštesnė temperatūra, o karštis ilgiau laikosi. Be to, egzistuoja įsitikinimas, kad dūmai, kuriais aprūksta sienos, turi antiseptinių medžiagų. Vis dėlto būtent „baltoji“ rusiška pirtis įgijo didesnį populiarumą, ir yra dažniausiai sutinkama iki šiol.
Pagrindinis rusiškos pirties elementas – garai. Žmogaus oda – didelis ir svarbus organas, turintis savus ypatumus. Jos paviršiaus plotas svyruoja nuo 1,5 iki 2,2 m2, ir kiekvienądien per odą išsiskiria iki 600 g skysčio. Kartu su skysčiu išeina ir įvairios medžiagos – šlakai, druskos, radionuklidai ir t.t. Rusiška pirtis – puikus būdas išvalyti organizmą nuo šlakų. Ženkliai padidinus prakaito išskyrimą, padidėja ir šalinamų kenksmingų medžiagų kiekis, o organizmo skysčių rezervas papildomas švariu vandeniu, ko rezultatas – švaresnis kraujas, limfa, ląstelinis skystis.
Kaitinimasis rusiškoje pirtyje itin rekomenduotinas žmonėms, kurie serga chroniška bronchine astma ar kitomis plaučių ligomis, taip pat žmonėms, kurių periferinė kraujotaka sutrikusi, sergantiems reumatiniais sutrikimais (tačiau geriau pirtyje nesilankyti esant ligos paaštrėjimui). Neatsiejamas rusiškos pirties elementas – vanta, kuria vanojantis, gerinama kraujotaka, skatinamas prakaitavimas, lėtinamas odos senėjimo procesas.
Taip pat labai svarbus elementas rusiškoje pirtyje – krosnis-kūltupis, kuris turi būti pastatytas patyrusio meistro, kad pirtis būtų tinkamai prikaitinama. Jei viskas tvarkoje, akmenys rusiškoje pirtyje įkaista iki 800ºC ir tuomet jau ima švytėti. Ant jų pilamas vanduo, gira arba alus – taip gaunami ne tik garai, bet ir malonus aromatas.
