Šaltinis: Armina Stepanovič, žurnalas "Super namai"

Terasa suteikė galimybę praplėsti namo teritoriją, sujungdama gyvenamąją erdvę ir supantį kraštovaizdį. Tačiau terasa gali būti ne tik namo tęsiniu, bet ir stovėti tarsi atskira poilsio sala.

Nors pagrindinė terasų paskirtis būti poilsio zona, šie statiniai gana funkcionalūs. Šiltuoju metų laiku jie gali būti naudojami kaip lauko virtuvė ar darbo, sporto, daržovių auginimo vieta, valgomasis. Esant didelei daugiabučių įvairovei, terasomis imti vadinti ir nestandartiniai balkonai, kurie yra erdvesni ir kurių atrama paprastai būna lengvesnių, permatomų konstrukcijų. Pasitelkus fantaziją, ir nedideliame balkone galima susikurti ramybės ir poilsio zoną.


Terasa jau seniai nebėra prabangos dalykas. Kiekvienas, turintis sodo sklypą ar nuosavą namą, gali įsirengti savo rojaus kampelį. Mūsų šalyje terasos populiarėja vis labiau. Tai puiki vieta ryte arba vakare pasimėgauti arbatos ar kavos ritualais, linksmiems susibūrimams su draugais. Tai vieta, kur galima tiesiog sėdėti tyloje, paskendus apmąstymuose.

Terasų įrengimas neribojamas griežtais standartais ir kanonais, galutinis rezultatas priklauso tik nuo vaizduotės, savų prioritetų ir, žinoma, finansinių galimybių. Jei vientisą ir stilingą terasą patiems susiprojektuoti sunku, tuomet į pagalbą galima pasikviesti patyrusius specialistus – dizainerius, architektus.

Pasak UAB „Viva langai“ direktoriaus Mindaugo Grigo, vieną bendrą sprendimą įrengiant terasas ar balkonus rasti būtų sunku, svarbu įvertinti kompleksiškai, atsižvelgti į galimybes, kiekvieną projektą įvertinti individualiai. Tarkime, į kokią geografinę pusę išeina turima erdvė, ar ji yra ant žemės, balkone, ar ant stogo.

Planas

Planas taip pat gali būti skirtingas ir įvairus – pagal skonį ir poreikius. Terasos gali būti apvalios, stačiakampio, kvadrato ar netaisyklingos formos. Statant svarbu atsižvelgti į reljefo savybes. Ant lygaus paviršiaus terasą galima statyti žemės lygyje, o jei terasa bus išsidėsčiusi ant šlaito, patartina pastatyti nedidelę platformą, kuri padėtų pagerinti matomumą ir išorinį vaizdą. „Kai sklypas pakankamo ploto, terasos dažnai projektuojamos gerokai didesnės. Jos ne tik išplečia valgomąjį arba svetainę, bet ir prideda namui virtualų kambarį su visais reikiamais baldais.

Taip sukuriamos tankiau apstatytos lauko svetainės, valgomieji arba erdvios poilsio zonos, pavyzdžiui, su šezlongais ir mažais baseinais ar lauko židiniu. Terasų gali būti ir kelios, jos gali tapti namą su pirtimi ar kitomis pastato priklausinius jungiančiomis jaukiomis erdvėmis. O jei greta namo laisvos vietos yra mažiau, terasa bus be baldų ar su mažesnių jų skaičiumi, pavyzdžiui, su šezlongu ar supamąja kėde, tačiau ji vis tiek praplės pirmo aukšto erdves, tapdama tarsi plačiu balkonu ant žemės ir kartu svetainės grindų tęsiniu.

Pagrindinis balkonus nuo terasų skiriantis bruožas – ne dydis, bet tai, kad jie yra aukščiau žemės. Kaip ir mažesnės terasos, prancūziški balkonai, kuriems būdingas labai mažas paviršiaus plotas, sukuria betarpišką ryšį su kambarį supančia išorine aplinka. Riboto ploto sklype visuomet galima įrengti terasą ant sutapdintojo stogo“, – pasakoja architektas Mindaugas Baltuška.

Kaip vidaus erdvių plėtinys balkonai ir terasos aktualesnės šviesiu dienos metu, tačiau vakarop, kai regimumas mažėja, šios zonos įgauna kitokio savitumo. Pasitelkus apšvietimą keičiamas erdvės siluetas, kuriama nauja, savita nuotaika. Tolygų apšvietimą galima išgauti suprojektavus įvairių tipų stacionarius šviestuvus, o akcentinį sukurti naudojant įprastinį kambario toršerą, išnešamą į lauką, arba šviestuvus, sumontuotus į grindų plokštumą. Jei terasa yra atvira – neuždengta stogu, kurio pakalos plokštumoje būtų galima įrengti šviestuvus, tolygiai sklindantį apšvietimą galima sukurti ant fasado įrengiant sieninį apšvietimą.

Įrengimas

Nusprendus, kokios terasos norima, klojami pamatai, padaroma reikalinga konstrukcija, kuri išbetonuojama, o ant paruošto paviršiaus jau klojamos pasirinktos apdailos medžiagos. Lengva medinė konstrukcija reikalinga norint terasą iškelti į aukštį metrą ar daugiau. Įrengus atramines sienutes, paviršiaus plokštumą šiek tiek aukščiau grunto galima pakelti pačiu gruntu arba naudoti polinius pamatus. Plokštuma kaip ir kambario grindys turi būti lygi ir tvirta. Skirtingai nei terasos, balkono konstrukcijas daugiau lemia architektūrinė statinio idėja. Balkoną galima įrengti kaip konsolę ar ant konsolinių laikiklių, ant gruntą siekiančių kolonų, pakabinti.

Pradedant apdailos darbus, verta prisiminti, kad terasa – tai namo ir teritorijos tęsinys, tad galima išlaikyti bendrą stilistinę vienovę. Tarkime, moderniame ir elegantiškame name tiktų šiuolaikinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, keraminėmis arba spalvotomis betoninėmis plytelėmis apdailinta terasa. Įdomų rezultatą galima gauti derinant keletą skirtingų medžiagų, taip sukuriant netikėtas paviršių faktūras.

Šalia kaimiško stiliaus namo harmoningai atrodys terasa, išgrįsta akmeniu. Statybinių medžiagų pasirinkimas taip pat priklauso nuo gyvenamojo pastato ir aplinkos stilistikos. Tai atsparios aplinkos poveikiui išorės apdailos medžiagos – natūralus akmuo, plytos, keraminės arba akmens masės plytelės, dekoratyvinis betonas, specialios terasinės lentos, medienos pakaitalas iš pusiau natūralių medžiagų – medienos kompozito lentos arba WPC, be jokios priežiūros išsilaikančios daug metų.

Labiausiai paplitusi terasų statybinė medžiaga yra medis, nes jis praktiškas, estetiškas, natūralus. Mūsų oro sąlygomis ypač tinka maumedis, tačiau spygliuočių mediena pigesnė. Gana naujos apdailos medžiagos Lietuvoje yra vadinamosios 3D plokštės – jas galima išpjauti bet kokios formos ir faktūros, naudoti tiek viduje, tiek lauke. Gaminamos iš plastiko, gipso. Naudojant 3D plokštes išgaunami nestandartiniai, originalūs paviršiai: tai gali būti ažūrinės pertvaros, radiatorių, grotelių apdaila, įvairios išpjautos dekoracijos.

„Balkonų ir terasų konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo atmosferos poveikio. Reikia nepamiršti, kad, keičiantis oro temperatūrai, vykstant su tuo susijusiems kitiems procesams, skirtingos medžiagos turi skirtingas fizikines (pvz., plėtimosi) savybes, todėl apdailos medžiagos turėtų būti atsparios temperatūros pokyčiams, didelei sausrai ar kritulių kiekiui, dangos neturi būti slidžios, balkono turėklai turi būti saugūs, apšvietimas ir visa elektros instaliacija privalo būti apsaugoti nuo kritulių ir nuo galimybės pažeisti mechaniškai“, – teigia UAB „Vilniaus projektai“ architektas Gintautas Putrius.

Stiklinimas

Įstiklinti balkoną arba terasą, o gal palikti juos atvirus – taip pat gana individualus klausimas. Mūsų klimato sąlygomis balkoną įstiklinti gana naudinga, nes mažėja šilumos nuostoliai, apsaugota patalpa galima naudotis visus metus. Pasak balkonų, laiptinių ir stogų renovavimo srityje dirbančio Žydrūno Jakubausko, savo balkone verta dėti berėmę stiklinimo sistemą, nes taip taupoma vieta, vasarą lyjant ar žiemą sningant langus galima uždaryti ir apsaugoti grindų dangą, baldus, tačiau terasa turėtų likti atvira, juk jos koncepcija ir yra – vieta lauke po stogu.

Norint įstiklinti terasą, reikia turėti viziją, kurią padėtų įgyvendinti patirtį turintys specialistai, pasitelkę šiuolaikines technologijas ir konstrukcijas. Kalbant apie techninius dalykus, reikia nepamiršti, kad konstrukcija turi remtis į tvirtą, stabilų pagrindą. „Jei konstrukcija sumontuota ir pagaminta teisingai, eksploatuojant problemų nekyla, technologiškai konstrukcija paprasta ir patikima, o medžiagos, kaip kad aliuminis, ilgaamžės ir ekologiškos.

Dažniausia eksploatacijos problema – langų rasojimas dėl nepakankamo vėdinimo. Aliuminio ir stiklo konstrukcijos yra sandarios, todėl jas reikia vėdinti. Tai ypač aktualu žiemą, kai žmonės atsidaro į balkonus langus, į kuriuos plūsteli garai, šiluma iš virtuvės, kurie ir kondensuojasi“, – sako UAB „Intornas“ gamybos vadovas Rolandas Gaigalas.

Balkono stiklinimas priskiriamas paprastojo remonto kategorijai, kuriai reikalingas rašytinis pritarimas iš savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus. Tam užtenka laisvos formos prašymo be jokių dokumentų, nes sąlygos nustatomos bendruoju atveju pastatui, o ne identifikuojamas savininkas. Kitas žingsnis – susirasti projektuotoją, atliksiantį viską, kas reikalinga ir iki galo. Jis sukomplektuos reikiamus dokumentus, suprojektuos stiklinimo variantą viso pastato fasado kontekste.

Paprastai terasos ir balkonai naudojami šiltuoju metų laiku, tad jų stiklinimo konstrukcijos yra šaltos, o papildomas apšiltinimas norimo rezultato neduos. „Stiklinant šiltą sistemą, apšiltinimas reikalingas, tačiau būtinai reikia spręsti ir šildymo bei vėdinimo klausimą, kitaip drėgnos patalpos rasos ir pelys“, – įsitikinęs R. Gaigalas.

Yra trijų tipų stiklinimo sistemos: rėminės (stiklas įrėmintas), berėmės (tik stumdomosios) ir berėmės stumdomosios-atsidarančios (knygos principas). Populiariausios dėl savo paprastumo ir neaukštos kainos yra rėminės sistemos. Įstiklinta terasa ar balkonas yra apsaugoti nuo vėjo, lietaus, dulkių, nereikia sukti galvos, kaip apsaugoti brangius terasos baldus žiemą ir nuo vagių. Jau 15 metų vienos populiariausių yra rėminės sistemos dėl savo nesudėtingumo, paprasto eksploatavimo ir nedidelės kainos. Tačiau pastaraisiais metais labai populiarėja stumdomosios-atsidarančios sistemos. Architektai ypač jas pamėgo dėl vizualaus lengvumo ir daugybės stiklo.

„Jei terasa numatyta pietinėje pusėje, įstiklinant reikėtų naudoti lengvas ir stumdomąsias konstrukcijas, kurios apsaugos nuo lietaus ir šalčio. Šiaurinėje pusėje patartina naudoti šiltesnes konstrukcijas. Parenkant izoliacines medžiagas reikia apskaičiuoti, ar šiltinimo sluoksnis bus dedamas į sienos lauko pusę ar iš vidaus. Neteisingai parinkus šiltinimo sluoksnio medžiagas, gali susidaryti drėgmės kondensato ir šiltinamajame sluoksnyje kaupsis drėgmė“, – pasakoja M. Grigas. Jei terasa įstiklinta, tuomet joje nebūtina įrengti išlyginamojo nuolydžio sluoksnio
(1–2°), tačiau atviroje terasoje tai padaryti labai svarbu.

Baldai

Jaukią ir komfortišką atmosferą terasoje ar balkone padės susikurti baldai. Jei terasa atvira, galima rinktis medinius specialiomis priemonėmis impregnuotus baldus, taip pat nebrangius plastikinius. Jei terasa nuo lietaus apsaugota stogu, tuomet baldų nereikia papildomai apsaugoti nuo kritulių ir pasirinkimas didėja.

Tačiau lauko baldai gali būti ir minkšti, pagaminti iš atsparios sintetinės poliuretano vytelės, kuri nebijo šalčio, pelėsių, lietaus, drėgmės, UV spindulių. Iš tokios vytelės gali būti pagaminti ir lauko gultai, šezlongai, hamakai. Galima rintis ir impregnuotus lauko baldų audinius, kurie atsparūs drėgmei, tačiau prieš kiekvieną vasaros sezono atidarymą juos reikėtų iš naujo impregnuoti. Estetiškai ir stilingai atrodo pinti baldai – jie patvarūs, kokybiški, savo tekstūra sušildantys akmeninius, stiklo ar betoninius paviršius. Nebrangius ir originalius lauko baldus galima pasigaminti ir pačiam iš europadėklų (medinių padėklų). Tam reikės europadėklų, pjūklo, mediniams lauko baldams skirtų dažų, varžtų ir lakios vaizduotės.

Norint įsirengti nedidelio ploto erdvę, G. Putriaus įsitikinimu, galioja tie patys planavimo principai. Visų pirma reikėtų pagalvoti, ką daugiausia žadate veikti šioje erdvėje. Jei balkonas nedidukas, pavyzdžiui, galite įsirengti jame patogų krėslą, nedidelį staliuką kavos puodeliui ar knygai; jei jame dar ketinate daryti ir rytinę mankštą, tuomet reikėtų pasirūpinti, kad visi baldai galėtų kuo paprasčiau susilankstyti ir neužimtų vietos. Jei nežinote kaip, nedrįstate ar trūksta kantrybės, o norisi įsirengti balkoną ypatingai, geriausia kreiptis į architektą ar interjero dizainerį, o gavus keletą profesionalių sprendimo variantų bus lengviau išgryninti savąją viziją.

Augalai

Gana svarbus terasų dizaino akcentas yra augalai, kurie ne tik puošia, bet ir atlieka savotišką gynybinę funkciją – užstoja nuo gatvės, apsaugo nuo vėjo. Šalia gali būti sodinami vijokliniai augalai ir krūmai, tokie kaip vynuogės arba liana. Galima pastatyti groteles, ant kurių vytųsi gėlės, ar nešiojamąsias pertvaras, pasodinti gyvatvores. Aplink terasą pasodintos gėlės ar sukurti akmenų sodai, augalai nešiojamuosiuose vazonuose aplinkai suteiks harmonijos.
Tinkamai parinkti augalai puoš ir akį džiugins nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Augalai gali būti įprastiniai lauko medžiai ar krūmai, sezoniškai išnešamos kambarinės gėlės, taip pat, pavyzdžiui, citrusiniai medeliai: apelsinai, citrinos, greipfrutai.

Yra nemažai kvapnių terasoms ir balkonams tinkamų gėlių. Žinoma, vertėtų nepamiršti, kad mūsų klimatas gana atšiaurus, todėl terasoms puošti geriausiai tiktų augalai, kurie gali pakelti lietuvišką žiemą, o vasarop vėl sužydėti. Šiltuoju periodu terasą galima papildyti išnešamais kambariniais augalais – palmėmis, jukomis, sukulentais ir pan., kurie, pasibaigus sezonui, grįžtų į šiltus namus.
Apželdinami ir balkonai. Ant sienų, langų ir po jais naudojant tvirtinimo elementus galima surasti vietos daugeliui augalų. Ilguose balkonuose galima sumontuoti atskirus vertikalius skydus.

Priklausomai nuo to, kur gėlių dėžutės bus tvirtinamos, kabinamos ar pastatomos, jos gali būti medinės, plastikinės, pastatomosios ar pakabinamosios. Norint, kad pavasarį ir vasarą balkonas skęstų gėlėse, dar rudenį į vazonėlius ar dėžutės reikia įsodinti narcizų ir tulpių svogūnėlių. Galima sodinti ir dvimečius augalus – neužmirštuoles, našlaites, saulutes, bei daugiamečius – raktažoles, dailiuosius auskarėlius, taip pat petunijas, salvijas, pelargonijas, stambiažiedes ramunes, tigrines lelijas ir kt.

Pasak M. Baltuškos, apželdinti verčiau didelę arba labai didelę terasą ar balkoną. Pavyzdžiui, stogo terasą, ypač jei pastatą sudaro keli tūriai, kurių vienas žemesnis ir jo sutapdintasis stogas matomas iš aukščiau esančių patalpų. Tokiu atveju geriau naudoti stogo plokštumą. Galima visiškai ar iš dalies apželdinti ar įrengti alpinariumą su terasa arba be jos.

Gerai įrengtas žiemos sodas – ne tik smagi vieta poilsiui, bet ir svarbi ekologinės architektūros sudedamoji dalis. Jis ne tik padeda taupyti namo vartojamą energiją, bet ir gerinti mikroklimatą patalpose. O jei ten gražiai pakabintas užaugs pomidoro krūmas, tai šviežios daržovės į virtuvę keliaus neišeinant iš namų. Tankiai užstatytame sklype arba kai yra ribotas fasado sienų perimetras, būtina įvertinti, ar planuojamas žiemos sodas neigiamai nepaveiks natūralaus statinio patalpų apšvietimo.

Šaltinis: Armina Stepanovič, žurnalas "Super namai"