Šiuolaikinės aplinkos kūrimo tendencijos. Kaip kuriama harmoninga gyvenamojo namo aplinka

„Gyvenamojo namo aplinkos tvarkymas yra tokia pat kūryba, kaip muzikos ar dailės kūrinio“, − teigia kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Jablonskienė. Tačiau ar visi turime tą tikrojo menininko gyslelę? Štai dėl ko, kuriant gyvenamojo namo aplinką, nereikėtų remtis vien sava intuicija − riba tarp meno ir kičo tokia slidi. Patartina geriau įsiklausyti į specialistų patarimus ir žvilgtelėti ne vien į kaimyno valdą, bet į gilias kraštovaizdžio kūrimo tradicijas turinčių šalių patirtį.

Kuo skiriamės nuo Europos

Kai kraštovaizdžio dizainerės G. Jablonskienės paklausiau, kuo šiuolaikinė namų aplinka Lietuvoje skiriasi nuo namų aplinkos kitose Europos šalyse, ji pateikė paprastą pavyzdį: „Kartą, kai kolegai iš Didžiosios Britanijos, su kuriuo kartu įrenginėjame natūralius baseinus, parodžiau gražiausių Lietuvos sodybų nuotraukas, tai jis pakomentavo tik tiek:

„Taip atrodė Anglija prieš dvidešimtį metų.“ Pasaulyje viskas greitai keičiasi, tobulėja. O Didžioji Britanija šioje srityje visada buvo lyderė. Kita vertus, šimtmečiais kuriamos šios šalies aplinkos tvarkymo tradicijos niekada nebuvo pertrauktos. Tad nekeista, kad nuo kai kurių Europos šalių dar esame nutolę per du dešimtmečius“, – teigia specialistė.

Aplinka – kaip ir muzika

Paprasta harmonija – taip kūrėja įvardija vieną ryškiausių šiuolaikinio kraštovaizdžio dizaino tendencijų, kuri baigia užkariauti pažangiausių pasaulio ir Europos šalių kraštovaizdžius. Aiškios aplinkos formos, tiesios ir taisyklingos linijos, proporcingas santykis su architektūra ir ypač atsakingai parinkti augalai. „Lietuviai iš noro turėti daug linkę perkrauti savo namų aplinką, o ypač augalais,“ – pažymi dizainerė.

„Pavyzdžiui, pasodintas medis yra aplinkos akcentas ir nebereikia jo užgožti kitu augalu. Tikrai būtų puiku, jei žmogus į gyvenamosios aplinkos tvarkymą pažvelgtų kaip į kūrybą su galiojančiomis panašiomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, kuriant muziką yra pagrindinė ir šalutinė temos, tad norėdamas muzikuoti, privalai to griežtai paisyti, kitaip nueisi į lankas…“

Šiandien kuriant namų aplinką labiausiai reikėtų vengti per didelio ryškių spalvų margumyno. Augalus reikėtų rinktis ne pagal spalvingumą, o pagal išraiškingumą. Vėlgi kaip meno kūrinį, kuris išliktų gražus ištisus metus. Tai yra bene svarbiausias šių dienų landšafto kūrimo aspektas, kurį ypač pabrėžia ir garsusis olandų sodų dizaineris bei natūralaus landšafto kūrimo pradininkas Pietas Oudolfas. Jis ypač daug dėmesio skiria augalų komponavimo menui, kai ne tik žydinti gėlė puošia aplinką, bet ir nuvytęs jos žiedas atskleidžia savo charakterį ir formą.

Patogiau daugiamečiai augalai

Vienas iš svarbesnių kraštovaizdžio dizainerio rūpesčių – kad augalai žaliuotų kuo ilgiau. Šių dienų landšaftas turi būti pritaikytas šiuolaikinio žmogaus poreikiams – juk aplinkos priežiūra neturi atimti itin daug laiko.

Augalų ilgaamžiškumas – dar viena tendencija, kurią dar prieš dvidešimtį metų pasauliui pasiūlė įžymusis P. Oudolfas. Jis numatė, kokią didžiulę naudą gali duoti tinkamai vietos ir dirvožemio sąlygomis parinktos daugiametės gėlės. Jos taupo lėšas, darbą ir vandens išteklius. Europoje prie gyvenamųjų namų dabar sodinami tokie augalai, kuriuos laistyti ir ravėti reikėtų kuo mažiau.

Svarbu matyti visumą

„Geriausiai, kai dėl gyvenamojo namo aplinkos planavimo žmonės kreipiasi į dizainerį dar tik pradėję jį statyti. Tai teisingiausias žingsnis, nes kuriant harmoningą aplinką viskas turi būti daroma vienu metu.

Eksterjerą reikia kurti tuo pat metu, kai kuriama svetainė, virtuvė, miegamasis, kad žmogus, vėliau pažiūrėjęs pro langą, matytų kieme tarsi savo jų tęsinį, tik sukurtą iš kitų medžiagų. Namų aplinka − joje gyvenančių žmonių atspindys, todėl dizaineriui būtina nuvykti į vietą, pabendrauti su namo gyventojais. Stebėdama aplinką ir patį žmogų bandau suvokti visumą, kad gimtų pagrindinė visos erdvės kūrybos tema“, − pasakoja pašnekovė.

Pastaruoju metu daugelis gyvenamųjų namų savininkų neįsivaizduoja savo namų be jaukios lauko terasos. Neapsiriksite įsirengę terasą pietvakarinėje namo pusėje. Tada vakarojant su šeima ar draugais bus galima ilgiau mėgautis saulės spinduliais. O netoli terasos bus galima pasistatyti dar daugiau malonumų teikiančią mobiliąją krosnį − tandyrą.

Jame visada galima, netradiciniais būdais pasigaminti skanių patiekalų iš mėsos ar žuvies − šašlykų, kepsnių, troškinių, išsivirti sriubų ir netgi išsikepti uzbekišką duoną ar įprastą picą. Tandyras − visiškai naujas požiūris į maisto gaminimą. Jis papuoš kiemą, padės sukurti malonią aplinką ir bus nuostabus pagalbininkas maisto ruošoje. (Šias krosnis Lietuvos rinkai pristato UAB „Dūmsta“.)

Žemės, ugnies ir vandens dermė

Harmoninga namų aplinka, pasak G. Jablonskienės, turėtų sujungti pagrindinius elementus − žemę, vandenį ir ugnį. Ugnis sode – vienas iš šviečiančių puošybos elementų. Šiandien žinome įvairiausių ugniavietės įrengimo būdų, ir nebūtinai ji turi būti skirta kažkam kepti. Be to, egzistuoja didžiulė įspūdingų lauko šviestuvų pasiūla. Tinkamai pasirinkus želdynų ar kitų aplinkos elementų apšvietimą, galima aplink namus sukurti įvairias nuotaikas keliančią aplinką: romantišką, melancholišką, efemerišką ir pan.

Labai gražu, kai prie namų yra vandens telkinys, kuris dažniausiai byloja apie prabangą. Net ir nedidelis dekoratyvinis vandens telkinys gali tapti labai svarbiu namų aplinkos objektu. „Lietuviams tvenkinys ilgą laiką buvo „kapelis ir kalnelis”. Kitaip tariant, duobė, išklota plėvele ir prileista vandens, o likusios žemės, užuot išvežtos, paverstos neva alpinariumu, − šypsosi kraštovaizdžio kūrėja. − Tačiau alpinariumų mada jau praeina.

Žmonės pradeda suprasti, kad neužtenka vandens telkiniui tik išsikasti duobę ir pridėti akmenų. Kad telkinys būtų estetiškas, vanduo jame nepažaliuotų, reikalingi ir statybos darbai, ir speciali įranga. Puiku, kai žmonės pasidomi anglišku landšaftu arba, pasižvalgę po pasaulį, keičia savo požiūrį.“ Pavyzdžiui, dizainerė su malonumu įgyvendino pageidavimą vietoj seno tvenkinio įrengti dekoratyvinį fontaną su žuvytėmis ir tarp dviejų talpyklų cirkuliuojančiu vandeniu. Aišku, tokie sumanymai yra susiję su nemenkomis investicijomis, bet ir jų rezultatas – ne vieneriems metams.

Baseinai be chloro

Bene daugiausia pagyrimų nusipelno šių dienų išradimas − natūralus baseinas su tyru ir skaidriu vandeniu be lašelio chloro. Tokiuose baseinuose net nereikia keisti vandens, o jo švarą padeda išlaikyti įvairūs vandens augalai. Tai − uždara ekologinė sistema, kurioje vanduo uždaru ciklu juda per specialius smėlio ir augalų filtrus.

Natūralūs baseinai itin vertinami visame pasaulyje, nors juos įrengti tikrai brangu. Dažniausiai juos įsirengia ekologiją propaguojantys žmonės. G. Jablonskienė, dirbdama su viena garsiausių Didžiosios Britanijos baseinų statybos firmų „Will Woodhouse“, jau yra įrengusi tokių natūralių baseinų ir Lietuvoje.

Anksčiau ji su savo kolega iš Didžiosios Britanijos panašų baseiną taip pat įrengė Prancūzijoje, 1600 m aukštyje Pirėnų kalnuose. Kabantis baseinas – taip specialistė pavadino šį sėkmingai įgyvendintą ir ypač sudėtingą projektą – turtingų italų užsakymu ant uolos buvo „nutupdytas“ natūralaus vandens telkinys. Stipriai pasaulyje pasikeitusį apie aplinkos formavimo supratimą įrodo tai, kad reikalingus tam baseinui ir jo pakrantėms apsodinti augalus dizainerei teko atsigabenti net iš Didžiosios Britanijos. Tai dėl to, kad prie „kabančio“ baseino aplinkos derėjo tik tokie augalai, kokių pasiieškoti teko plačiame pasaulyje. Laimė, kad pavyko rasti ir per dvi dienas atsisiųsdinti.

Stilingų vejų formavimas

Pastaruoju metu vis labiau kraštovaizdžio darbai tampa artimi natūralizmui. Nieko keisto – nutolusiems nuo gamtos žmonėms kažkokiu būdu gamtą reikia atvesdinti.

G. Jablonskienė pažymi: „Ypač gražu, kai saikingoje, santūrioje šiuolaikinio gyvenamojo namo aplinkoje, kur vyrauja karpytos gyvatvorės, tiesios linijos, netikėtai atsiranda natūralistinio stiliaus fragmentų, pavyzdžiui, apsodinti daugiametėmis gėlėmis ir žolėmis plotai. Žolė tarp aiškių formų kuria pasiilgtą laisvės jausmą. Smėlinis lendrūnas, smilgos, viksvos... – paprasčiausios žolės, ypač tinkamos natūraliai aplinkai sukurti. Be to, jos gražios ir žiemą.

Esu sukūrusi iš jų aplinkos fragmentą sodyboje prie natūralaus baseino. Didžiulėje erdvėje suformavome pievą. Sodinome rankomis, įkomponavome daugiamečių, šiek tiek primenančių laukines, gėlių. Visa kita užsodinome laukiniais augalais, kuriuos parinkome pagal vietovę. Kompoziciją tik iš pradžių reikėjo šiek tiek prižiūrėti, o vėliau pati gamta žaidė su tuo, ką sukūrėme. Rezultatas nenuvylė: nuo pavasario iki rudens kaitaliojasi pievos spalvos.“

Nereikia uždaryti erdvių

„Ypač svarbu nesugadinti to, ką sukuria gamta. Anksčiau nesupratau, kodėl britai taip grožisi Lietuvos gamta. Vėliau, važinėdama po jų šalį ir lankydamasi parodose, pamačiau, kaip jie stengiasi atkurti natūralios gamtos fragmentus, kokius mes turime savaime, ir netgi mieste. Užtat planuojant gyvenamųjų namų aplinką, ypač patariama ją sujungti gamta ir vengti svetimkūnių: nenatūralių spalvų, svetimų vietovei augalų. Šiuolaikinis kraštovaizdžio formavimo menas ir eina šia linkme – erdvės prie namų neuždaromos, o susijungiamos su peizažu. Taip kuriamas laisvės ir erdvės pojūtis“, − teigia kraštovaizdžio kūrėja.
Architektė pataria

Vilnietė architektė Eglė Prunskienė pasakoja, kad tiek statydamiesi gyvenamuosius namus, tiek kurdami jų aplinką, žmonės paprastai priversti suderinti du dalykus – norus ir finansines galimybes. „Ne tiek daug yra žmonių, kurie takus prie savo namų gali iškloti trinkelėmis arba apsitverti teritoriją svajonių tvora, kokią yra matę gyvenimo būdo žurnalų nuotraukose ar parodose. Patikėkite, ekonominės klasės gyvenamųjų namų, kurių Lietuvoje dauguma, aplinkoje klinkerio trinkelių beveik nerasite, nors jos labai gražios, patvarios ir pagamintos iš natūralių medžiagų“, − teigia architektė.

Tačiau, jos įsitikinimu, jauki ir stilinga namų aplinka nebūtinai turi būti sukurta naudojant brangiausias statybines medžiagas. Kur kas svarbiau susieti architektūrinę namo išraišką aplinka, suderinti medžiagas ir spalvas. „Aš pati, projektuodama namų aplinką, daug vietos takeliams neskiriu. Tik tiek, kiek būtina, kad žmogus pasiektų svarbiausius sklype objektus. Mano supratimu, žolė visada gražiau nei trinkelėmis iškloti takeliai.
Lygiai tas pat ir su tvoromis. Jokia paslaptis, kad gera tvora daug kainuoja, tačiau ją galima suprojektuoti ir taip, kad ji būtų ir funkcionali, ir ne pati brangiausia, bet estetiškai patraukli. Išorinė tvoros pusė gali būti prabangesnė, pavyzdžiui, išmūryta fasado apdailą atkartojančiais ne visai mažais fragmentais.

Tarpuose tarp tokių fragmentų gana neblogai dera medinės dailylentės. Vietoje medinių dailylenčių gali būti ir ažūrinė metalinė tvora. O likusią tvoros dalį galima paprasčiausiai tverti iš tinklo, kuris yra beveik nematomas. Jei už namo bus gražus kraštovaizdis, tai tinklas leis juo gerėtis. Siekiantys didesnio privatumo tinklą galėtų fragmentiškai derinti su gyvatvore. Dabar yra įvairių galimybių.

Svarbu nepamiršti esminių dalykų – namo išorės spalvų ir faktūros sprendinius turėtų atkartoti ir aplinka − trinkelės, tvora... Kartais galima pažaisti derinant kontrastingas medžiagas: skirtingų faktūrų ir spalvų trinkeles, glotnius paviršius su lygiais ir panašiai“, − teigia architektė.

Kokybė ne visada atitinka kainą

Iš tiesų žmonės visada norėjo ir norės kokybės už kuo mažesnę kainą, o kūrėjai ir gamintojai visada suks galvas, ką dar pasiūlyti. Beje, kalbant apie statybinius gaminius iš klinkerio, kurie šiuo metu „ant bangos“, reikėtų atkreipti dėmesį į dabar gaminamus klinkerio imitacijos betoninius tvorų stulpus, kurie vizualiai beveik nesiskiria nuo natūralių klinkerio stulpų, nes yra dažomi specialiais klinkerio atspalvio dažais. Klinkeriniai stulpai bet kokia tvorai suteikia solidumo. O, pavyzdžiui, klinkerio imitacijos betoniniai stulpai VOX yra dar ir labai patvarūs. Jie ilgaamžiai, nes liejami iš aukščiausios rūšies betono ir dažomi dažais, kurie bėgant laikui nekeičia spalvos ir saugo nuo erozijos.

Dar vienas pranašumas − tokie stulpai neturi polinkio baltai „žydėti“, dėl to jų nereikia valyti kaip kitų klinkerio gaminių. Ir bene pats patraukliausias pranašumas − klinkerio imitacijos stulpai yra net tris kartus pigesni už įprastus klinkerio stulpus. Tai iš tiesų puikus pasirinkimas, kai norima apsitverti namų valdą tvirta tvora, kuri padėtų susikurti natūralią ir modernią aplinką ir „nesuvalgytų“ didžiosios dalies investicijų. Juk tai ne tas atvejis, kai sakoma, kad gera tvora kainuoja tiek, kiek trečdalis namo.

Šiuolaikinės aplinkos kūrimo tendencijos. Kaip kuriama harmoninga gyvenamojo namo aplinka