Sklypo apželdinimas ir aplinka

Sukurti originalią ir praktišką sklypo aplinką ir jį apželdinti nėra taip paprasta. Pirmiausia dalyvaujantieji planavimo diskusijose pažeria begales idėjų – gal įsirengti žydinčią pievą, o gal sukasti vejoje skritulius ir pasisėti prieskonių? Tačiau nereikėtų pamiršti pagrindinių kiemo formavimo principų. Taigi, suderinus idėjas su patarimais iš praktinės patirties, džiaugsimės originaliai sutvarkyta aplinka.

 Prieš pradedant kiemo aplinkos tvarkymo darbus, reikia tiksliai apsispręsti, kitaip sakant, žinoti, ko norime – kokia bus stilistika, augalų aukštis, želdinių spalvos, takelių ir apšvietimo vietos. Patartina bent nusibraižyti želdinių, poilsio zonos vietų schemą, tai yra bendrą viso sklypo planą. Tai padės rengiant detalųjį projektą, išvengsite klaidų, neperkrausite sklypo detalėmis. Pavyzdžiui, jei sklypo plotas yra 6 arai, o jame numatoma malkinė, sūpynės, grįsta aikštelė su pavėsine ir lauko židiniu, šalia tvoros – gyvatvorė, liks tik 1–2 arai vejai, keliems augalams. Tokiu atveju apie jokį apželdinimo stilių kalbėti negalime. Jei sklypas didesnis, pasodinus teritoriją ribojančias gyvatvores, liks pakankamai vietos – tada jau galima galvoti, kuo užpildyti tuščias erdves, kokį stilių pasirinkti ir pritaikyti prie esamų statinių.

Apželdinimas ir aplinka
Dalis užsakovų žavisi japonišku sodu arba būtinai norėtų rytietiško tipo alpinariumo lygiame sklype, kuriame nėra jokio natūralaus kalnelio. Deja, sukurti japonišką nuotaiką Lietuvoje pavyksta nedaugeliui. Kai kurie rytietiški alpinariumai atrodo lyg dirbtiniai, akmenys sudėlioti be jokios prasmės, o greta esantys takai ir aikštelės neatspindi Tolimųjų Rytų nuotaikos. Bet rasti įdomių sprendimų tikrai galima.
Apželdinimo srityje, kaip ir šiuolaikinėje architektūroje, nepamatysime aiškiai išreikšto stiliaus. Prie modernaus namo galima išmoningai priderinti net dekoratyvines daržoves. Soduose prie Šarlotenburgo rūmų Berlyne kartu su agapantais (Agapanthus sp.) ir lantanomis (Lantana camara) želia lapiniai burokėliai (Beta vulgaris), o klombose prie Štutgarto galerijos žydi bulvės.
Dabar stebėtinai mėgstamas vadinamasis prerijų sodas. Jame vyrauja ne puošnūs stambiažiedžiai augalai, o varpinės žolės – miskantai (Miscanthus sp.), ašuotės (Stipa sp.), lendrūnai (Calamagrostis sp.), melvenės (Molinia sp.), eraičinai (Festuca sp.) – ypatingai paklausūs, nes yra atsparūs sausrai. Svarbiausias patarimas – išlaikyti nuoseklumą renkantis augalus, turėtumėte rasti ryšį ne tik tarp mažųjų ir aukštaūgių augalų, bet ir atsižvelgti į sklype esančių statinių architektūrą. 

Žolės veja
Daugiausia priežiūros reikalauja žolės veja – pjauti kas savaitę, tręšti 2–3 kartus per metus, pavasarį skarifikuoti, naikinti piktžoles. Bet išvaizdaus sklypo niekas neįsivaizduoja be vejos. Patrumpinta ir vešli veja suteikia erdvės pojūtį. Daugiametės gėlės ir krūmai nereikalauja nuolatinės priežiūros, bet viso sklypo jais neužsodinsi. Toks sprendimas vizualiai gerokai sumažintų sklypo plotą. Jeigu renkate aromatinių augalų kolekciją ir juos sodinate sklype, derindami grožį ir pomėgius, vejos verta ir visiškai atsisakyti. Galima išgrįsti kelias nedideles aikšteles, aplink jas pasodinti kvepiančių ir žydinčių krūmų, gėlių, o visą aplinkos mozaiką sujungti takeliais.
Takai sklype
Takelius ir kelius galima suskirstyti į intensyvaus naudojimo ir vadinamuosius savaitgalinius, kurie veda į poilsio zonas, sklypo pakraštyje esančią pirtį ar pavėsinę. Įvažiavimas ir takai prie įėjimo į namą turi būti išlyginti, tvirti, juos turi būti paprasta prižiūrėti, nuo jų turi būti patogu nukasti sniegą (patogios trinkelės, vientisos plokštės). Medžiagas takeliams reikia stengtis parinkti pagal poreikį, taip pat reikėtų jas suvaldyti – be ribojančių takus kraštelių išbertos skaldos vaikščiojant pakliūva ant vejos, medžio trinkelės gali būti slidžios palijus, nelygiai paklotais riedulių ar skaldyto akmens takeliais bus nepatogu vaikščioti. Planuojant judėjimo sklype schemą apsvarstykite galimybę įsirengti dirbtinio, natūralaus skaldyto akmens ar trinkelių aikštelių – su jomis teritorija atrodys jaukiau, įprasmins visų keliukų sistemą, be to, jos itin patogios atvykus svečiams ar iškylaujant. Pasirinkdami viršutinių dangų rūšį nepamirškime, kad veja paprastai formuojama 3–4 cm žemiau takų ir aikštelių dangos.
Akmuo sklype
Šiuo metu vis dažniau statomi akmeniniai lauko židiniai, tvoros, pavėsinės, atraminės sienelės, pamatai, grindiniai, takai ir takeliai. Akmenys naudojami alpinariumams arba kaip pavieniai akcentai šalia augalų. Jų vietą reikia suplanuoti iš anksto, prieš įrengiant veją ir įvažiavimo takus.

Lauko apšvietimas
Šviestuvų tinklas reikalingas ne tik apšviesti takelius, įvažiavimą į kiemą, bet ir suteikti sklypui jaukumo, savitos stilistikos, išryškinti aplinkos detales. Įvažiavimas į kiemą dažniausiai apšviečiamas vienu ar dviem šviestuvais su judesio davikliu. Kiti šviestuvai gali būti paslėpti tarp augalų, nukreipiant šviesos srautą pageidaujama kryptimi. Tokių šviestuvų nebus matyti nei dieną, nei vakare, bet gražiai atrodys jų apšviesti augalai. Ažūrinės keramikos arba spalvoto stiklo šviestuvai atrodys kaip akcentiniai teritorijos elementai. Rekomenduojame įsirengti į grindinį (arba tiesiog į veją) įmontuojamus plokščius šviestuvus – jie netrukdys pjauti vejos.

Vejos laistymas

Prieš pradedant sėti veją, reikia įsirengti efektyvią laistymo sistemą. Automatinis laistymas gerokai palengvina vejos priežiūrą. Vasarą vejai reikia 10–20 l/kv. m vandens. Jei negauna pakankamai vandens, veja išblunka, pradeda gelsti, randasi kupstų, kol galiausiai negrįžtamai sunyksta. Kad netinkamai laistoma veja atgautų buvusią išvaizdą, reikia įdėti pastangų, lėšų ir laiko. Gali praeiti ir keli mėnesiai, kol susiformuoja panašus vejos kilimas. Taip pat svarbu vejos neperlaistyti. Jei įrengiant veją augalinis sluoksnis buvo pilamas ant molio, per daug laistoma veja užmirksta, iš dirvožemio išstumiamas oras, susidaro palankios sąlygos įsivyrauti kitų rūšių žolėms ir samanoms. Tokią veją reikia laistyti rečiau. Jei pagrindas suformuotas iš smėlio ar žvyro, veją teks gausiau laistyti ir tręšti, nes vanduo išplauna iš dirvožemio įvairias medžiagas, ir vejos spalva tampa blyški.

Dekoratyviniai augalai
Renkantis augalus, svarbu atsižvelgti į esamą vietą, kiek saulės ir šešėlio jai tenka per dieną, kokia dirvos sudėtis, koks reljefas, kiek laiko Jūs norite skirti savo kiemo priežiūrai. Visa tai įvertinus, augalai pradedami planuoti prie pavėsinių, malkinių, vaikų žaidimo aikštelių, šiltnamių ar kitų nesudėtingos konstrukcijos pastatų.
Tinkamai parinkti augalai augs sveiki, vešlūs ir atrodys puošniai. Dažniausiai norima visžalių krūmų ir medžių (pušų (Pinus), kukmedžių (Taxus sp.), kadagių (Juniperus sp.), tujų (Thuja sp.), rododendrų (Rhododendron sp.), buksmedžių (Buxus sempervirens) ir kt.). Lapuočiai spalvingesni, žydėdami skleidžia įvairius kvapus lapų formų gausa suteikia apželdintai vietai lengvumo, šiek tiek netvarkos, (rūgštusis žagrenis (Rhus typhina), lanksva (Spiraea sp.), jazminas (Philadelphus sp.), puošmedis (Cercidiphyllum sp.), dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba), paprastoji ieva (Padus avium), alyva (Syringa sp.). Lapuočių priežiūra skiriasi nuo spygliuočių tuo, kad juos galima dažniau genėti, jie atsparesni naminių augintinių šlapimui. Vienintelis trūkumas – nuo jų prikrinta lapų, kuriuos reikia sugrėbti. Sodindami augalus turime numatyti, kaip jie atrodys po 10–15 metų, gal ir vėliau. Svarbu numatyti, kad medžiai ar stambūs krūmai nepasiektų elektros laidų, neužtemdytų viso sklypo ar kaimyno kiemo, o sustiprėjusios šaknys neiškilnotų keliukų ar aikštelių dangos. Retinti per tankiai susodintus augalus, kai jie jau dideli, nedėkingas darbas. Pašalinus trukdančius augalus, matome, kad likusių augalų šonai išplikę, išretėję, gražios tik viršūnės. Tokiu atveju augalus tenka stipriai genėti nuo apačios.

Sklypo apželdinimas ir aplinka