Tinkamo pamatų tipo pasirinkimas

Pamatai - namo pagrindas, o jų statyba - vienas iš esminių namo statybos etapų, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus pamatus. Nuo pamatų konstrukcijos, hidroizoliacijos, grunto savybių priklauso ir namo ilgaamžiškumas. Netinkamai įrengus pamatus, juose atsivers plyšiai, į vidų skverbsis šaltis.

Planuojant namo statybą, reikia žinoti, kad nuo pasirinkto pastato konstrukcijų tipo priklausys namo svoris. Pamatai perima pastato svorį ir perduoda jį gruntui. Perduodant apkrovą, gruntas tankėja, ant jo stovintys pamatai nusėda. Skirtingos apkrovos, įvairaus dydžio ir formos pamatai sėda nevienodai. Pastatų laikančiosios sienos nevienodai sėsdamos įlinksta, išlinksta, susisuka, sienose atsiveria plyšiai. Todėl, planuojant namo statybą, svarbu pasirinkti tinkamus pamatus, kurių pagrindinė funkcija - perimti visas statinio apkrovas ir perduoti jas žemiau esančiam gruntui, užtikrinant stiprumo ir patvarumo reikalavimus.

Būtina atlikti grunto analizę

Dažnai tenka matyti sutrūkusias namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų, o šio sėdimo priežastis - neištirtas gruntas. Todėl, prieš projektuojant namo pamatus, pirmiausia būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrimus. Kiekvienas gruntas - smėlis, molis, ar priemolis - turi savo atsparumo savybes. Todėl tik nustačius grunto atsparumą bus aišku, kokį namo svorį atlaikys konkretus gruntas. Neatlikus geologinių tyrimų, skaičiavimai gali būti netikslūs, namas gali sėsti, deformuotis. Taigi, pamatų įgilinimas ir plotis priklausys nuo grunto stiprumo.

Pamatų įgilinimas

Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklausys nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio. Po vidinėmis sienomis gali būti ir seklesnis, nei po išorinėmis, bet negali būti sekliau kaip 0,4 m nuo žemės paviršiaus.

Pamatų hidroizoliacija

Siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina tinkamai įrengti hidroizoliaciją. Izoliacijos būna dviejų tipų: vertikalios ir horizontalios.
- Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas nešlaptų ir būtų išvengta sušalimo-atšalimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę ir pamatai yra. Ši hidroizoliacija įrengiama išorinėje pamato pusėje.
- Horizontali hidroizoliacija įrengiama tam, kad drėgmė, esanti konstrukcijose, nekiltų į viršų ir nepereitų į sienas. Tokia hidroizoliacija įrengiama pamato viršuje. Šiuolaikinėje statyboje naudojamas platus spektras hidroizoliacinių medžiagų: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ruloninės medžiagos, plastikinės membranos, sintetinės geotekstilinės medžiagos. Specialistai išskiria kelias esmines hidroizoliacinių medžiagų grupes: klijuojamos arba tepamos (pagrindas - bitumas), įsiskverbiančios į mūrą (cheminės kilmės) ir bentonitinės dangos (molio pagrindu). Svarbu atminti, kad reikia ne tik tinkamai parinkti hidoizoliacinę medžiagą, bet ir kokybiškai atlikti statybos darbus. Jei pamatus hidroizoliuosime atmestinai, po kelių metų gali tekti iš naujo atkasti pamatus ir įrengti naują hidroizoliacinę dangą. Be pamatų atkasimo, nuvalymo, ypač didelę problemą sudaro plyšių, pro kuriuos drėgmė veržiasi į pastatą, radimas.

Pamatų šiltinimas

Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį. Paprastai apšiltinant pamatus naudojamas ekstrūdinis putų polistirenas. Šiltinamasis sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 10 cm.

Tomas Šlivinskas

Pamatų tipai

Išskiriami trijų tipų pamatai: poliniai, seklieji ir gilieji.

Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdžiams. Šie pamatai dažniausiai įrengiami, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas). Polių gylis dažniausiai yra nuo 6 iki 12 m. Polinių pamatų privalumai. Įrengiant polinius pamatus gerokai sumažėja žemės darbų mastas, nes polio vietoje gruntas išgręžiamas lokaliai, tik tiek, kiek užima polis. Be to, sumažėja medžiagų kiekis - betono reikia net 40 proc. mažiau. Dėl šių priežasčių pasirinkus polinius pamatus galima sumažinti ne tik žemės darbų išlaidas, bet ir laiko sąnaudas. Polinių pamatų tipai. Poliniai pamatai pagal įrengimą skirstomi į: gręžtinius, spraustinius ir kaltinius polius.

Labiausiai paplitę yra gręžtiniai poliai, nes jie nereikalauja ypatingos įrangos. Gręžtinių polių skerspjūvių, priklausomai nuo rangovo turimos įrangos, skersmuo kinta nuo 300 mm iki 1200 mm. Populiariausias skersmuo lengvų konstrukcijų statiniams yra 400-600 mm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinkamiausi lengvų konstrukcijų pastatams. Tačiau juos galima įrengti ne visur, gręžtiniai pamatai netinka smėlio ar durpiniams gruntams. Spraustiniai poliai įrengiami neiškasant ar kokiu kitokiu būdu nešalinant grunto. Tokie poliai įspaudžiami taikant kalimą, vibravimą arba šių metodų derinį. Spraustiniai poliai gali būti įrengiami bet kokiame grunte. Kaltiniai poliai yra surenkami, jie gaminami gamykloje. Tokio tipo poliai į gruntą gramzdinami kalant.

Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje, kurios kraštai, pastačius pamatą, užpilami gruntu. Jie perduoda apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas išnaudojamas neefektyviai. Sekliųjų pamatų gylis techniniu ir ekonominiu požiūriu turėtų būti ne didesnis kaip 3-5 m. Sekliuosius pamatus galime įrengti stabilios struktūros gruntuose, kur gruntinis vanduo nesukelia sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus. Sekliųjų pamatų konstrukcija gali būti monolitinė arba surenkama (blokiniai). Monolitiniai seklieji pamatai turi nemenką konstrukcinį pranašumą - suformuojamas vientisas monolitas eksploatacijoje pasižymintis stabilumu. Surenkamųjų pamatų privalumas yra tas, kad, palyginti su monolitiniais, jie įrengiami greičiau ir pigiau.

Gilieji pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai (10-60 m). Jie pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais. Gilieji pamatai yra standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas. Tokie pamatai sėda nedaug, todėl įrengiami pastatams, kurie pagrindui perduoda dideles vertikalias bei horizontalias apkrovas ir kai arti žemės paviršiaus slūgstančių gruntų stiprumas nepakankamas. Dėl savo specifikos tipinėje gyvenamojoje statyboje naudojami retai.

Ekonominiai motyvai. Įvairių tipų pamatus galima vertinti pagal jų kainą, darbo ir medžiagų sąnaudas. Ekonomiški yra tokie pamatai, kuriuos įrengus galima kuo geriau panaudoti pagrindo gruntų ir pamato medžiagos stiprumą, o jiems pastatyti reikia mažiausiai darbo. Vykdant pamatų įrengimo darbus reikia numatyti priemones aplinkai saugoti, kad kuo mažiau būtų pažeisti natūralūs gamtiniai procesai ir augmenija. Dirvožemį reikia sandėliuoti, nes baigus statybą jo reikės aplinkai sutvarkyti.

Kokius pamatus pasirinkti? Kiekvienam namui pamatus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato konstrukcijų tipą bei sklypo reljefą. Šiuo metu statybose populiarėja poliniai pamatai. Šių pamatų įvairovė bei panaudojimo lankstumas leidžia naudoti juos ne tik kai reikia perimti dideles vertikalias apkrovas, jie pasiteisina ir kai apkrovos nėra didelės. Poliniai pamatai naudojami ir nedidelio svorio mediniams namams, skydiniams ar karkasiniams namams. Jie įrengiami ten, kur stiprus gruntas slūgso giliai. Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jeigu gruntas netvirtas, galima kloti kombinuotus pamatus - ant gręžtinių dėti juostinius. Dažniausiai daroma klaida - skiriama per mažai dėmesio pamatams įrengti, nes didžioji jų dalis po žeme, tačiau tik nuo pastato pamatų priklausys, ar turėsime gražų, šiltą, ekonomišką ir ilgaamžį namą.

Į ką reikia atsižvelgti įrengiant pamatus:
■ Grunto tipas ir savybės.
■ Ar planuojama name turėti rūsį.
■ Pamatų įgilinimas turi būti žemiau įšalo gylio (Lietuvoje - 1,2 m).
■ Pamatų hidroizoliavimas nuo gruntinio ir kritulių vandens.

Tinkamo pamatų tipo pasirinkimas