Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka. „Savo pašto dėžutėje radau skelbimą, kad ukrainiečių šeima skubiai nori įsigyti butą mano name, mokės iki 100 tūkst. eurų. Įdomu, ar ukrainiečių būsto pirkimas Lietuvoje, Vilniuje, jau tapo tendencija“, – svarsto Saulius, gyvenantis Šiaurės miestelio mikrorajone.
LRT.lt portalui nepavyko susisiekti skelbime nurodytu telefono numeriu.
Nekilnojamo turto (NT) paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada tvirtina, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, be to, Vilnius tarp ukrainiečių ilgą laiką nebuvo toks jau populiarus.
„Kol kas nematome tokios tendencijos [kad ukrainiečiai gausiai pirktų būstą sostinėje]. Kol karas ten nebuvo įsibėgėjęs, tiek ukrainiečiai, tiek rusai ir baltarusiai aktyviau pirko būstą Lietuvoje. Vis dėlto Vilnius nebuvo toks populiarus, didesnis srautas jų, kaip antro būsto pirkėjų, buvo Palangoje ir Druskininkuose. Vilniuje dažniau būstą įsigyja baltarusiai, čia turintys giminių ar pažįstamų, verslo ryšių“, – pastebi M. Čiulada, neatmetantis galimybės, kad toks skelbimas gali būti netgi kurios nors NT agentūros triukas, siekiant pritraukti pirkėjus.
Kad ukrainiečiai pastaruoju metu pradėjo aktyviai pirkti būstą, nepastebi ir „Re/Max“ Lietuva mokymų ir frančizės vystymo vadovė Džiuginta Daujotaitė-Glėbienė. „Tokios tendencijos nepastebėjome, yra įprastinių pavienių atvejų. Tikrai negalime sakyti, kad ukrainiečiai bėga į Lietuvą slėptis“, – LRT.lt kalbėjo NT ekspertė.
Jos žiniomis, pastaraisiais metais ukrainiečiai bei rusai aktyviau domėjosi ar įsigijo nekilnojamo turto pajūryje.
Ekonomistas: Latvijoje pradėjo augti indėliai
Kaip teigia „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, prasidėjus įvykiams Ukrainoje ir ekonominiam nuosmukiui Rusijoje, Baltijos šalyse auga pinigų srautai iš Rytų valstybių. Pavyzdžiui, Latvijos bankuose didėja indėlių sumos.
„Dabar indėlių augimas siekia per 20 proc. – tai reiškia, kad dalis pinigų bėga iš tų valstybių ir atkeliauja į Baltijos valstybes, daugiausiai – į Latviją. Lietuva nėra tokia populiari, vienas kitas gyventojas įsigyja nekilnojamojo turto. Galbūt jie baiminasi, kad dėl vienos ar kitos priežasties bus apribotas pinigų judėjimas ir nori bent dalį turto turėti už savo šalies ribų. Lietuva, kadangi nemažai gyventojų kalba rusiškai, ukrainietiškai, yra ganėtinai patraukli vieta nusipirkti nekilnojamojo turto“, – LRT.lt komentavo ekonomistas.
Dėl ekonominės krizės ir karinių neramumų šalies rytuose Ukrainos valiutos kursas yra gerokai nusmukęs. „Grivina laikosi ganėtinai prastai, panašiai kaip Rusijos rublis, šiandien gal net prasčiau. Bet, be abejo, tie gyventojai, kurie perka būstą, perka doleriais arba eurais. Pagrindinė priežastis yra baimė, nerimas, kad gali būti įdiegta kapitalo kontrolė. Labai geras pavyzdys yra Baltarusija, kai buvo įvestas valiutos keitimo mokestis, iš dalies apribotas valiutos keitimas. Būtent dėl to gyventojai galbūt bando dalį lėšų išleisti už Ukrainos ribų“, – aiškina Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, jei situacija Ukrainoje ir toliau bus įtempta, Lietuva gali sulaukti gerokai padidėjusio emigrantų srauto iš Rytų valstybių: „Nemažai ukrainiečių atvyksta į Lietuvą, Latviją – čia jiems yra kultūriškai artima aplinka. Manau, kad mes tam turėtume pasiruošti. Lietuvos ekonomika atrodo neblogai, bet trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Galėtume pagalvoti, kaip būtų galima išnaudoti tą susiklosčiusią situaciją, juolab kad ir ukrainiečiai mums kultūriškai artimi. Galbūt galėtume vieną kitą šimtą specialistų pasikviesti pas save, juos integruoti, nereikia visai užsidaryti.“
Užsieniečiai iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių Lietuvoje dažniausiai įdarbinami ten, kur trūksta vietinių darbuotojų. Bene daugiausiai ukrainiečių Lietuvoje dirba transporto sektoriuje.
Statistikos departamento 2011 m. duomenimis, ukrainiečiai Lietuvoje yra ketvirta pagal dydį tautinė mažuma po lenkų (6,6 proc.), rusų (5,8 proc.), baltarusių (1,2 proc.) ir sudarė 0,5 proc. šalies gyventojų.
