Planuojate statyti namą? Mes jau septyneri metai dirbame šiltinimo medžiagų pardavimo srityje ir esame sukaupę nemažą patirtį, užsitarnavę pagarbą ir pasitikėjimą tarp klientų ir partnerių. Todėl galime tapti patikimais partneriais. Remdamiesi savo p... 
Banko duomenimis, gyvenamojo būsto pardavimai aktyviausiai augo Kaune ir Klaipėdoje – sandorių skaičius šiuose miestuose išaugo 36 procentais. Tuo tarpu sostinėje būsto paskolų sutarčių per pusmetį sudaryta 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
„Būsto pardavimų skaičių šalyje augino stabili Lietuvos ekonominė padėtis bei atsigavusi darbo rinka. Augančiam skolinimuisi turi įtakos ir pozityvūs gyventojų lūkesčiai dėl ateities – jie tikresni dėl savo darbo vietos ir ilgalaikių pajamų. Jau kurį laiką pastebime, kad Lietuvoje palaipsniui kinta gyvenamojo būsto vertinimas – įsigydami nekilnojamąjį turtą žmonės jį vertina ne tik kaip būsimus savo namus, bet ir kaip ilgalaikę investiciją“, – pranešie cituojama „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Pasak jos, pirkti nuosavą būstą gyventojus taip pat skatina brangstanti nuoma. Šiuo metu vidutinė būsto paskolos įmoka neretai būna mažesnė už būsto šalies didmiesčiuose nuomos mokestį.
J. Gumuliauskienė taip pat pastebi, kad artėjant euro įvedimui gyventojai dažniau linkę rinktis būsto paskolas eurais: „Nors perėjus prie naujosios valiutos sutarčių įsipareigojimai nesikeis ir persirašyti sutarčių gyventojams nereikės, artėjantis prisijungimas prie euro zonos daro įtaką būstą perkantiems žmonėms. Jei pirmąjį 2013 m. pusmetį būsto paskolų sutarčių dalis eurais mūsų banke siekė 10 proc., tai šių metų pirmąjį pusmetį euro valiuta išduota beveik pusė visų būsto paskolų“.
Pasak „Swedbank“ privačių klientų finansavimo departamento direktorės, šiandien pirkdami būstą Lietuvos gyventojai priima labiau apgalvotus sprendimus nei prieš kelerius metus: „Pastebime, kad gyventojai daugiau laiko skiria savo finansinių galimybių įvertinimui, stengiasi visapusiškai išanalizuoti paskolos sąlygas ir prieš skolindamiesi imasi nuosekliai, kryptingai taupyti. Naujausi banko duomenys rodo, kad pirkdami būstą žmonės dabar sukaupia vidutiniškai 26 proc. būsto kainos siekiantį pradinį įnašą, kai privalomas minimalus įnašas yra 15 proc. įsigyjamo būsto vertės“.
Pranešime teigiama, kad šalies gyventojai atsakingiau vertina ir savo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus ilguoju laikotarpiu.
„Swedbank“ duomenimis, jau kelerius metus iš eilės būsto paskolai išmokėti šalies gyventojai vidutiniškai skiria iki 28 proc. savo mėnesio pajamų. Tai geras santykis, nes pagal atsakingo skolinimosi nuostatus tam, kad būtų patenkinti šeimos poreikiai ir užtikrintas jos finansinis stabilumas, paskolai padengti gyventojai turėtų skirti ne daugiau kaip 40 proc. mėnesio pajamų.
Vidutinė „Swedbank“ būsto paskolos įmoka šiuo metu siekia 740 litų per mėnesį.
Domina butai sostinėje ir pajūryje
Pasak banko, per pirmąjį šių metų pusmetį būsto pardavimai Vilniuje sudarė trečdalį (33 proc.) visų būsto paskolų sandorių, 16 proc. būsto paskolų sutarčių pasirašyta Klaipėdoje, o trečioje vietoje liko Kaunas – šiame mieste sudaryta 12 proc. būsto paskolų sutarčių.
Šį pusmetį vidutinė pirktų būstų kaina yra didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai metais. Per metus Vilniuje vidutinė įsigyto būsto kaina ūgtelėjo 9 proc. ir šiuo metu siekia 4 tūkst. litų už kv. metrą. Klaipėdoje vidutinės būsto kainos ūgtelėjo kiek mažiau (3,4 proc.) ir dabar siekia 2,7 tūkst. litų už kv. metrą. Kaune būsto kainos augo daugiausiai (10 proc.), tačiau iš trijų miestų čia būsto vertė išlieka mažiausia – 2 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma Lietuvoje šiuo metu siekia 147,5 tūkst. litų. Gyventojai vidutiniškai skolinasi 21 metų laikotarpiui ir perka 63 kv. metrų ploto butus bei 147 kv. metrų ploto gyvenamuosius namus. Rečiau gyventojai skolinasi naujo namo statyboms, remontui, statybų užbaigimui, taip pat žemės sklypo įsigijimui.
DELFI primena, kad 2007-2008 m. Lietuvą krėtė NT bumas, po kurio NT kainos smarkiai krito. Per 2009-2010 m. krizę Lietuvos bankas numatė atsakingo skolinimosi gaires, kurios nebeleidžia skolintis visos būstui pirkti reikalingos sumos.
