Vilniečiams – vis mažiau galimybių įsigyti būstą

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad, palyginti su pirmu 2014 metų ketvirčiu, vilniečiai gali įpirkti 1,5 kv. metro mažesnio ploto būstą gyvenamuosiuose rajonuose. Palyginti su antru 2013 metų ketvirčiu, įperkamo būsto plotas 2014 metais sumažėjo 1,2 kv. metro.

Talino gyventojų įperkamas būsto gyvenamuosiuose rajonuose plotas, mažėjęs nuo pat 2013 metų pradžios, 2014 metų antrą ketvirtį, palyginti su pirmu, padidėjo 0,4 kv. metro, tačiau, palyginti su antru 2013 metų ketvirčiu, buvo net 5,5 kv. metro mažesnis.

Rygos gyventojų įperkamas būsto plotas per ketvirtį sumažėjo 1,2 kv. metro, tačiau per metus beveik nepasikeitė (sumažėjo vos 0,1 kv. metro).

Labiausiai nuskriausti - vilniečiai

SEB banko duomenimis, vilniečio įperkamas būsto plotas vis dar yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų butų. Vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas antrą 2014 metų ketvirtį galėjo nusipirkti mažiausią (38,4 kv. metro) senos statybos būstą miegamajame rajone. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėjo nusipirkti 49,6 ir 41,8 kv. metro standartinius senos statybos būstus miegamuosiuose rajonuose.

Kainą kelia paklausa

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, neigiamą įtaką būsto įperkamumo rodikliui darė šiek tiek didesnės būsto kainos ir šiek tiek didesnės paskolų palūkanos. Remiantis įmonės „Ober-Haus“ duomenimis, senos statybos butai Lietuvos sostinėje per pusmetį pabrango apie 10 proc., t. y. daugiau, negu didėjo vidutinis darbo užmokestis. Lietuvos banko skelbiama statistika rodo, kad būsto paskolų eurais palūkanos antrą ketvirtį buvo vidutiniškai 0,02 proc. punkto didesnės negu pirmą 2014 metų ketvirtį.

„Būsto kaina didėjo dėl didesnės paklausos. Viena vertus, šią didesnę paklausą galima sieti su laukiamu euro įvedimu ir gyventojų noru piniginį turtą paversti kitos rūšies turtu. Kita vertus, svarbi ir bendra ekonominė aplinka: Latvijoje ir Estijoje būsto kainos per šį laikotarpį taip pat didėjo, nors šiose šalyse euras jau įvestas“, - sako J.Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas bei rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.

Labiausiai brango nauja statyba

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 4,1 proc.

Daugiausia pabrango naujos statybos būstai - 5,9 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose - 8,1 proc., vieno ir dviejų butų namuose - 0,5 proc.

Ankstesnės statybos būstai pabrango 3,6 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose - 3,8 proc., vieno ir dviejų butų namuose - 3 proc.

2014 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 6,5 proc.

Butai ankstesnės statybos daugiabučiuose namuose pabrango 10,4 proc., vieno ir dviejų butų namuose - atpigo 4,5 proc.

Butai naujos statybos daugiabučiuose namuose pabrango 6,1 proc., vieno ir dviejų butų namuose - 4,3 proc.

Vilniečiams – vis mažiau galimybių įsigyti būstą