Pagrindinis » Straipsniai » Statybos darbai

Dviejų aukštų namas Kaune pastatytas už 80 tūkstančių litų

Dar vienas svajonių namas. Šiltas, taupus, nebrangus, tiesa, nedidukas - vos 32 kvadratinių metrų. Per kelis mėnesius toks buvo pastatytas Kaune, gyvenamųjų namų rajone Bernatonių gatvėje. Projekto „Mikronamas“ autoriai - technologijų mokslų daktaras, Pastatų sertifikavimo biuro steigėjas Rolandas Samajauskas, Vilniaus dailės akademijos, Architektūros katedros profesorius Marius Šaliamoras bei architektas Donatas Vitkauskas.

- Kaip kilo mintis statyti šį nediduką namą?, - paklausėme R. Samajausko.

- Statybose nuolat taikomi nauji termoizoliacinių medžiagų montavimo sprendimai, plačiai naudojamos stiklinės konstrukcijos, retas pastatas apsieina be vėdinimo ir komfortiško mikroklimato sistemos. Pastatų statybų technologijos tampa vis sudėtingesnės, o darbų kokybė ir jos kontrolė - ypač aktuali. Todėl nuolat iškyla naujų inovacijų ir tyrimų poreikis.

Idėja pastatyti energiškai efektyvų pastatą gimė kai stažavausi Suomijos Technikos tyrimo centre (VTT). Ten atlikau eksperimentinius tyrimus su statybinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis, analizavau kokį poveikį pastato šilumos nuostoliams turi aplinkos veiksniai - vėjas, oro temperatūra ir konstrukciniai sprendimai. Tyrimo cente mokslinis darbas buvo gana įdomus, nes jis neapsiribojo vien tik tyrimais laboratorijoje, bet taip pat reikėjo sugebėti savo darbą ir idėjas pateikti konferencijose bei diskusijose su kolegomis. Reikia pripažinti, kad labai nesinorėjo, kad įgytos mokslo žinios medžiagų tyrimo srityje nugultų į stalčių ar dulkėtų bibliotekų lentynose, taip ir neradusios savo praktinio pritaikymo. Juk vienas efektyviausių būdų pristatyti savo idėją - ją įgyvendinti praktikoje.

Taip atsirado energiškai efektyvaus namo prototipas „Mikronamas“. Jis buvo pastatytas vos per kelis mėnesius gyvenamųjų namų rajone Kaune. Jį aplankyti gali visi, kuriems įdomu, kaip pasistatyti šiltą, jaukų namą, bei užtikrinti, kad jis s būtų sandarus, kaip įrengti atskirus mazgus, kad neliktų šiluminių tiltelių, kaip sutaupyti energiją bei sumažinti pastato šildymo išlaidas naudojant alternatyvius energijos šaltinius.

- Kuo šis namas ypatingas?

- Tai nedidelis, 32 kv. metrų ploto būstas, kuris yra lengvai pastatomas, naudoja mažai energijos, patalpose - puikios mikroklimatas. Šiam pastatui taikoma supaprastinta projektavimo procedūra.

„Mikronamas“ yra dviejų aukštų gyvenamasis namas. Pirmajame aukšte yra įrengta gyvenamoji erdvė, antrajame - poilsio. Namas turi išorines duris, tris nedidelius langus ir vitriną pietiniame pastato fasade. Šiaurinėje sienoje langų ir durų nėra.

Namas yra geometrinės kubo formos, jo ilgis - 5,3 m , plotis - 5,3 m ir aukštis - 5,3 m. Namo statybai panaudotas medinis karkasas, kurio konstrukcija yra itin paprasta, kitos statybai panaudotos medžiagos - medinis karkasas, medžio drožlių plokštė, mineralinė vata ir pasirinkta apdaila. Langai sumontuoti mediniai su trigubu įstiklinimu. Įmontuoti du kupolo formos stoglangiai.

„Mikronamo“ fasadas su vitrina yra nukreiptas į pietus, kad efektyviai panaudotų saulės energiją. Kitas svarbus efektyvumą užtikrinantis namo komponentas - efektyvi vėdinimo sistema. Židinys name įrengtas, kad būtų jaukiau.

Projektuojant šį namą buvo atlikta išsami viso pastato energijos sąnaudų šildymo analizė su pastatų energinio naudingumo skaičiavimo programa.

Labai svarbu įvertinti šilumos pritekėjimus į pastatą iš išorės, be to reikia nepamiršti, kad energiškai efektyvių pastatų vidiniai šilumos išsiskyrimai pastate daugelių atvejų yra didesni už energijos sąnaudas pastato šildymui. Todėl reikia pastatą suprojektuoti taip, kad jis neperkaistų. Detaliai apskaičiavome atskirų konstrukcijų mazgus su skaitmeninio modeliavimo programa THERM, kad neliktų šiluminių tiltelių.

Langų dydžiai ir jų išdėstymas buvo parinkti taip, kad pastatas per juos patektų kuo daugiau šviesos visais metų laikais.

- Šildymui naudojate alternatyvius energijos šaltinius?

- Šildymui naudojama saulės kolektoriai ir akumuliacinė vandens talpa. Talpą planuojama apšiltinti ir įrengti žemėje. Vasaros metu sukaupta saulės energija bus naudojama pastato šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Dalį sklypo planuojama užsodinti karklais. Tada jokios papildomos energijos pirkti nebereikėtų, karklais galima ir šildyti. Be to, augdami jie sunaudos daugiau anglies dvideginio nei išskirs degdami, tai ir čia bus laimėjimas.

Šiandien jau yra technologinių sprendimų, kuriuos panaudojus galima pastatyti pastatą kuriam visai nereikėtų naudoti energijos šildymui.

Tačiau kyla klausimas: o kiek yra užteršiama gamta kai statomas toks pastatas. Pavyzdžiui, gaminant nešiojamą kompiuterį, kurio svoris yra apie 2 kilogramus, susidaro apie 70 kilogramų atliekų. Todėl, šnekant apie energiškai efektyvius pastatus, reikia nepamiršti suskaičiuoti kiek reikės energijos jo sukūrimui ir kiek jis sunaudos energijos per visą savo eksploataciją.

- Kiek kainuotų pasistatyti "Mikronamą"?

- Medžiagų ir konstrukcijų kaina nesiekia 50 tūkstančių litų. Pastato sumontavimo darbai - dar apie 25 ar 30 tūkstančius litų.

- Kokios daromos didžiausios klaidos statant namus?

- Per mažai dėmesio skiriama pastato sandarumui. Tik nedaugelis statytojų stengiasi izoliuoti pastato konstrukcijas taip, kad jos taptų nelaidžios orui.

Kitos labai didelės klaidos: apšiltinimui parenkamos netinkamos termoizoliacinės medžiagos, o šildymo ir vėdinimo įranga pasirenka pats statytojas be jokio projekto.

- Ar "Mkronamo" statybų scenarijus tiktų dideliam namui?

- Žinoma, visi konstrukciniai sprendimai gali būti taikomi net daugiabučių ar visuomeninių pastatų statyboms.