Pagrindinis » Straipsniai » Nekilnojamas turtas

Geležinės šunvotės sostinės veidą darkys nebeilgai

Metalinių garažų masyvai yra kvailiausia, ką sukūrė sovietų valdžia. Tiksinti ekologinė bomba, vogtų automobilių ir kontrabandinio dyzelino, narkotikų slėptuvės, pigūs viešnamiai.

Žinoma, ne visi jų naudotojai su tokiais neigiamais apibūdinimais sutiktų. Ypač vyrai – garažai jiems ne tik vieta pastatyti automobilį ar jį remontuoti. Čia jie atsikvepia nuo žmonų diktatūros, išlenkdami vieną kitą butelį sveikatai žalingo skysčio, diskutuodami būties tuštybės ir pasaulio pabaigos temomis.

Kada ateis pasaulio pabaiga, dar nežinoma, bet metalinių garažų epochos galas Vilniuje jau artėja. Geležinių būdelių kolonijų, tų sovietmečio išgamų, per kelerius metus sostinėje neturėtų likti.

Šią savaitę drama dėl griaunamų garažų įsiplieskė Lazdynuose.

„Atvažiuoju, o mano garažo nebėra. Supjaustytas ir išvežtas į metalo laužą. Daiktus buvau jau išsivežęs, žinojau, kad griaus. Bet daug žmonių nežinojo, atėję neberado savo garažų, daiktai išmesti“, – piktinosi Vidmantu prisistatęs Lazdynėlių gatvėje įsikūrusios garažų bendrijos narys.

Savininkai atgavo žemę

Vyriškis, švelniai tariant, kalbėjo ne visą tiesą. Vargu ar Lazdynėlių gatvėje esančių metalinių statinių savininkams griovimo darbai buvo naujiena: dar 2007-aisiais žemė, ant kurios stovėjo 800 metalinių garažų, buvo grąžinta teisėtiems savininkams.

Tačiau pasišiaušė garažų savininkų bendrija ir iki pat praėjusių metų pabaigos sukosi teismų karuselė. Byla pasiekė net Aukščiausiąjį teismą, kuris pagaliau paskelbė neginčijamą sprendimą: žemė priklauso savininkams, metaliniai garažai turi būti nukelti.

Kai į likviduojamą metalinių garažų masyvą atvyko žurnalistai, vaizdas buvo panašus į gelbėtojų darbus po bombardavimo. Garažų dar buvo likę, bet daugelyje vietų žiojėjo pusrūsių angos, pūpsojo šiukšlės, padangos, degalų talpyklos.

Aplink tvyrojo gaižus „techninių lavonų“ – apipuvusių senų automobilių – tvaikas.

Savininkai rankiojosi dar šiokią tokią vertę turinčius daiktus, ardė garažus, vežė juos į metalo supirktuvę. Ir neatrodė, kad pyktų ant žemę atgavusių savininkų.

Atvirkščiai, jie liejo nuoskaudą ant garažų bendrijos pirmininko ir jo pavaduotojo, kurie, jų įsitikinimu, slėpė informaciją nuo gyventojų, siekdami pasipinigauti.

„Bendrijos vadams juk buvo atsiųstas teismo nuosprendis, bet jie apie tai mums nepranešė, rinko nuomos mokesčius už garažus – po 140 litų iki šiol“, – piktinosi savo garažą jau išardęs, medines jo dalis į priekabą kraunantis Lazdynų gyventojas Algirdas.

Labiausiai ant bendrijų vadų niršo vilnietė pensininkė Elena Šumskienė, iki šios savaitės pirmadienio nežinojusi, kad garažai jau griaunami.

„Iš manęs paėmė pinigus, o paaiškėjo, kad mano pavardė net neįtraukta į bendrijos sąrašus. Aš taip nepaliksiu, rašysiu pareiškimą policijai“, – tikino moteris, susirinkdama krepšius, kaliošus, grėbliuką ir kitus buityje praversiančius daiktus iš velioniui vyrui priklausiusio garažo.

Iškilo prekybos centras

Lazdynų pakraštyje atgavusių žemę savininkų atstovas Zenonas Tupikovskis teigė, kad nė viena geležinė mašinų saugykla nebuvo nugriauta prievarta, nors antstolio sprendimą tokiam veiksmui gautų nesunkiai.

„Bendrijos vadovai slėpė nuo žmonių žinią, kad garažai naikinami. Beveik 7 metus tąsėmės po teismus, kol įrodėme, kad ši žemė grąžinta savininkams“, – aiškino Z.Tupikovskis.

Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių specialistas Mantas Brazdžionis sakė, kad su metalinių garažų savininkais nėra sudaryta jokių žemės nuomos sutarčių, taigi žemė, ant kurios stūkso geležiniai gremėzdai, laikoma laisva. Ir jeigu jos reikia miesto reikmėms, laikinus statinius liepiama nugriauti be jokio atlygio.

Taip, pavyzdžiui, prieš dvejus metus buvo iškeldinti arba nugriauti metaliniai garažai Žirnių gatvėje, ant jų iškilo naujas prekybos centras IKEA.

Pardavęs garažą metalo supirktuvėje jo savininkas gauna apie 500 litų. Skelbimų portaluose taip pat siūloma pirkti metalinių garažų Vilniuje, prašoma 1500–1700 litų. Bet tokių skelbimų nedaug, kasmet jų mažėja.

Slėpė vogtas mašinas

Anksčiau metalinių garažų masyvai buvo automobilių vagių pamėgta vieta. Čia jie slėpė vogtus automobilius, juos ardydavo. Vilniaus policijos Automobilių vagysčių tyrimo skyriaus viršininkas Linas Grigalevičius sakė, kad ir dabar tokių atvejų pasitaiko, bet vis rečiau.

Prieš kelis mėnesius trys automobiliai buvo pavogti ir iš ardomų garažų masyvų Lazdynuose. Z.Tupikovskis pasakojo, kad mašinos buvo rastos paslėptos greta esančios kitos bendrijos garažuose.

„Aš savo automobilio garaže nebelaikau. Neapsimoka, iš garažų viską vagia. Iš manęs net dvi valtis pavogė. Ir sargas yra, ir spynos stiprios, bet ilgapirščiai siautėja“, – guodėsi didžiausiame Vilniuje Karoliniškių metalinių garažų masyve esančio garažo savininkas 74 metų Regimantas.

Vilnietis Giedrius nuo vagių savo turtą, kuris tėra statybinės atliekos po būsto remonto, saugo savotiškai. Duris apkrovė gelžbetoniniu šlamštu.

„Vagių tai nesulaikys, bet nors kojas susižalos spardydami gyvatės“, – juokavo vyriškis.

Jis teigė, kad jeigu miesto valdžia lieps nugriauti garažą, jam jo nė kiek nebus gaila.

„Gyvenu Baltupiuose, bet garažą prie sovietų valdžios man davė Karoliniškėse. Šiais laikais čia laikyti automobilio neapsimoka, vien jį pastatyti ir pasiimti atsieitų 7 litus per dieną, už troleibuso bilietą pirmyn ir atgal tiek mokėčiau“, – sakė vilnietis.

Garažą nuomojo meilužiams

Jeigu metaliniuose garažuose vilniečiai nebelaiko automobilių, kokia tuomet jų paskirtis?

Pavaikščiojus po griaunamą Lazdynų garažų masyvą iš garažinės archeologijos medžiagos galima spręsti, kad vilniečiai čia daugiausia laikė šlamštą, kurio išmesti gaila, o namų užgriozdinti nesinori: padangas, degalų talpyklas, indus, senus drabužius, sugedusius televizorius, senas knygas, sovietinių laikų žurnalų komplektus.

Senienų rinkėjui čia būtų ką veikti: nepasibodėjęs pasiknaisioti dvokiančiame šiukšlyne pasirinktų gana įdomių daiktų. Pavyzdžiui, žurnalistai rado krūvą kambarinių radijo imtuvų, sovietiniais laikais vadintų „gavarilkomis“. Taip pat – storą „Anglų-kinų kalbų žodyną“. Surūdijusį medžioklinį peilį.

Ir – daugybė automobilių griaučių. Tų, kurie dabar bus išregistruoti.

Kadaise garažų bendrijoje virė gyvenimas, ir gana linksmas. Iš savo geležinio namelio daiktus susirinkinėjęs lazdynietis Viktoras parodė į kaimynystėje esantį garažą, kuriame dar buvo matyti apipuvusi sofa, ir papasakojo čia buvus kažką panašaus į viešnamį.

„Kaimynas prieš kokį dešimtį metų leisdavo čia atsivesti vyrams merginų. Tokių, kurios už pinigus atsiduodavo, ar šiaip meilužių. Imdavo po 20 litų už patalpos nuomą. Kai remontuodavau automobilį, net vidury dienos iš gretimo garažo tokie garsai sklisdavo, jog nebe apie remontą pradėdavau galvoti“, – juokėsi vilnietis.

Tiesa, ne visi vilniečiai noriai skirsis su savo metaliniu turtu, nors daugeliui jis nebereikalingas. Karoliniškių metalinių garažų miestelyje geras statybines medžiagas laikantis verslininkas Alfredas teigė, kad jis nagais kabinsis į savo turtą: „Mano daiktas yra šventas. Mūsų čia yra per tūkstantį garažų savininkų, rašysime protesto laiškus, piketuosime prie savivaldybės, bet niekur nesikelsime“, – griežtai kalbėjo vyriškis.

Tik vargu ar „garažų patriotai“ tiek daug parašų surinks. Prie daugelio metalinių statinių durų Karoliniškėse matyti aukštos piktžolės – matyt, jų savininkai užmiršo ir kelią į savo garažus, kurie, be bjauraus vaizdo, nieko gero neduoda nei vilniečiams, ne miestui apskritai.