Pagrindinis » Straipsniai » Statybos darbai

Alternatyva brangstančiam NT: statiniai iš jūrinių konteinerių

Šeštajame dešimtmetyje atsiradę jūriniai konteineriai buvo lyg revoliucija, pakeitusi uostų darbą. Dabar jūriniai konteineriai kelia perversmą (ne)kilnojamojo turto rinkoje.

Nors Europoje jau kurį laiką iš jūrinių konteinerių statomi studentų miesteliai, biurai, sodo nameliai, Lietuvoje ši idėja, kaip būsto alternatyva, dar tik pradeda plisti.

Priešingai nei Vakarų šalyse, alternatyvų būstui lietuviai ieško ne dėl stiliaus, o kainos atžvilgiu, todėl nekilnojamojo turto (NT) specialistai būstą iš jūrinių konteinerių lygina su loftais – jie prilipo, tačiau ar atras vietą ir konteineriai?

Konteineriai prikelti gyvenimui

Atsiradę jūriniai konteineriai uosto veikloje pasiteisino su kaupu, todėl jie pradėti gaminti masiškai. Dėl šios priežasties jų kaina tapo simbolinė ir uoste iškrovus krovinius dažnai atgal į laivą buvo nebepakraunami, taip likdavo numesti kampe.

Ekonominis sunkmetis, žmonių migracija bei poreikis pigiam būstui lėmė nebenaudojamų jūrinių konteinerių prikėlimą antram gyvenimui – taip nesunkiai ir greitai konteineriai buvo pritaikomi apgyvendinimui.

Konteinerių panaudojimas, kaip alternatyva būstui, išliko iki šiol – statomi studentų miesteliai, biuro, prekybos patalpos, sodo nameliai, netrūksta ir individualių namų projektų. Tiesa, tokia tendencija vyrauja Vakarų šalyse, o Lietuvoje jūrinių konteinerių kultūra dar tik pradeda plisti.

Populiarumas dėl plataus panaudojimo

Olandijoje ne vienerius metus gyvenantis Linas Stanke jūriniais konteineriais prekiauti pradėjo palyginti neseniai, kai to prireikė keliems pažįstamiems, vėliau susidomėjo jų bičiuliai ir taip toliau.

„Vienas didžiausių konteinerių privalumų – jį galima panaudoti beveik viskam, svarbu turėti idėjų. Norimose vietose galima išpjauti langus, duris, todėl jį panaudoti galima plačiai – nuo sandėlio iki sodybos ar net daugiabučio“, – vardijo priežastis Linas S., kodėl vis didėja susidomėjimas konteineriais.

Jo teigimu, statinius iš konteinerių vargu ar galima vadinti NT objektais, nes prireikus juos galima kilnoti iš vienos vietos į kitą, tačiau Linas pripažino, kad šie statiniai įpučia naujų vėjų NT rinkoje.

„Kadangi tai kilnojamas statinys, tai jiems nereikia tam tikrų statybos leidimų – dar viena svari priežastis, kodėl žmonėms jie tampa patrauklesni“, – pridūrė pašnekovas.

Lino žiniomis, Lietuvoje kol kas įrengta vos keletas statinių iš konteinerių: pora kavinių, vasarnamių, biuro pastatas.

Konteineris, kaip ir loftas – nebent dėl kainos

Prieš dešimt metų atsiradęs vienas pirmųjų loftų Vilniuje didelio perversmo NT rinkoje nesukėlė, nors populiarumo vis dėlto sulaukė, ir nemenko. NT pardavėjai jūrinius konteinerius lygina su loftais, esą lietuvio širdį moduliniai statiniai gali pavergti nebent dėl kainos.

„Lietuvoje loftų principas nelabai atitinka Vakarų šalių loftų tradicijas. Tarkime, Amerikoje ar Anglijoje loftai išsidėstę kvartalais, kurie sukuria tam tikrą viziją, koncepciją, o pas mus pastatai išsimėtę skirtingose vietose“, – pasakojo Arnoldas Antanavičius, NT agentūros „InReal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas.

Jo teigimu, lofto principas Lietuvoje nė iš tolo neprimena tikrosios lofto koncepcijos, kuri atsirado už Atlanto. Esą lietuviams nestandartinė gyvenamoji vieta, išsiskyrimas iš kitų – tik antraeilis dalykas, o svarbiausiu veiksniu renkantis būstą išlieka kaina.

„Loftą galimą įsigyti ir už 100 tūkst. litų, o tokios pačios kvadratūros butas kainuos kur kas brangiau. Pirkėjai dažniausiai žiūri į tai, ką geriausio gali įsigyti už turimą sumą“, – pridūrė A. Antanavičius.

Būtent dėl to jūriniai konteineriai lyginami su loftais – už mažesnę sumą galima įsigyti kažką lyg ir geresnio, tačiau ar kokybiškesnio?

Per šaltas klimatas?

Vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl vieni žmonės net nežiūri į loftų pusę – aplinkosaugos dalykai. Jų teigimu, gyventi ten, kur kažkada buvo įrengta gamykla, – pernelyg pavojinga. Su konteineriais, anot Lino S., panaši situacija – jų būklė priklauso nuo to, kiek laiko jie buvo naudojami, ar nesurūdiję, ar nebuvo transportuojamos pavojingos medžiagos, nes nuo viso to priklauso galutinė konteinerio kaina.

Įsirengiant konteinerius susiduriama su kita problema – šaltas Lietuvos klimatas. Būtent dėl šios priežasties dauguma pastatytų konteinerių naudojami tik šiltuoju metų laiku, o, norint jais naudotis ir žiemą, būtina metalinius konteinerius apšildyti. Nors apšildymo medžiagos niekuo nesiskiria nuo tradicinio būsto statybos, tačiau tai reikalauja papildomų investicijų.

„Plikas“ konteineris, anot pašnekovo, kainuoja apie tūkstantį eurų. Kiek kainuos jo įrengimas – priklauso nuo kiekvieno žmogaus užmojo: galima susikurti patogią biuro erdvę ir iki 20 tūkst. litų, statant sodo namelį gali vargiai užtekti ir 100 tūkst. litų.