Fasadų šiltinimas – šiluma kaulų nelaužo Jei gyvenate vis dar neapšiltintame name ar statotės naują būstą, pats laikas pagalvoti, kaip jį apšiltinti, kad žiemą su ilgesiu nereikėtų prisiminti liepos ar gelbėtis nuo nesibaigiančių peršalimo ligų prie mažai kuo padedančio elektrinio šildytuvo. Apšiltinti namo fasadą galima įvairiai, pasirinkti yra iš ko, viskas priklauso nuo noro ir piniginės storio.
Ką reikėtų žinoti šiltinant iš išorės
Visi ekspertai kaip vienas teigia – jei norite gyventi šiltai ir patogiai, turite skirti ypatingą dėmesį fasado apšiltinimui: medžiagoms, kurias naudosite, sienų šiltinimo būdui, ir nepamiršti žmogiškojo veiksnio – darbininkų, kurie atliks šiltinimo darbus. Apšiltinti pastatą galima trejopai: šiltinti iš išorės, iš vidaus arba užpildant oro tarpą sienoje.
Šiame straipsnyje – apie tai, kaip tinkamai ir kokybiškai apšiltinti pastato fasadą iš išorės. „Šį šiltinimo būdą reikėtų rinktis visada, jei tik leidžia sąlygos, – perspėja architektas Gintaras Klimavičius, – nes visiškai blokuojamas visų pastato konstrukcijų šalčio tiltas.“
Pasak architekto, išorinis fasadų šiltinimas prailgina jų konstrukcijos naudojimo trukmę, šilumos izoliacija apsaugo pačią namo sieną nuo kintančių temperatūrų poveikio, o garai kondensuojasi šilumos izoliacinėje medžiagoje.
Tačiau tai ir vienas pagrindinių šio fasadų apšiltinimo būdo trūkumų – vadinamasis rasos taškas pereina į apšiltinto sluoksnio vidų, todėl padidėja jo drėgmė. Tačiau ši problema sprendžiama naudojant tinkamą šilumos izoliacinę medžiagą.
O dabar apie medžiagas, naudojamas išoriniam fasado šiltinimui.
Mineralinė vata. Mineralinė vata yra kiek brangesnė nei polistireninis putplastis, tačiau tai nedegi medžiaga, patikimai apšiltinanti namus. Ji turi tikrai gerų izoliacinių savybių (net iki 600 laipsnių), jos maža difuzinė varža, gerai praleidžia vandens garus. Mineralinė vata yra atsparesnė ugniai negu polistireninis putplastis ir, kilus gaisrui, veikia kaip barjeras, todėl padidina konstrukcijos atsparumą ugniai. Būdama neorganine natūralia medžiaga, mineralinė vata yra puikiai apsaugota nuo biologinių veiksnių, be to, dėl savo savybių pasižymi geresne garso izoliacija.
Apskritai mineralinė vata yra lanksti šiltinimo priemonė, todėl palyginti lengvai montuojama, išlaiko savo matmenis ir yra ilgaamžė. Tačiau mineralinė vata, skirtingai nei polistireninis putplastis, mažiau atspari drėgmei.
Todėl vatą būtina padengti drėgmei nelaidžiu sluoksniu, o montuojama vata jokiu būdu negali sušlapti. Taip pat laikui einant dėl drėgmės vatos ilgaamžiškumas gali trumpėti, todėl ji turi būti įrengta sandariai.
Dėl savo didelio tankio ir svorio mineralinė vata ilgainiui gali susmegti, to išvengti galima tik itin kruopščiai atliekant vatos montavimo darbus. Kai kuriuos jų dažnai apsunkina tai, kad ši vata badosi, dirgina odą ir kvėpavimo takus.
Termovata. Tai purškiamoji šiltinimo medžiaga, todėl yra ypač sandari, laidi vandens garams, bet degesnė ir palyginti brangi. „Gamovata, arba purškiamoji vata, mano įsitikinimu, yra išskirtinė namų šiltinimo medžiaga. Tačiau ji gerokai brangesnė nei mineralinė vata ar polistireninis putplastis, – sako G. Klimavičius. – Šis šiltinimo būdas geras pirmiausia tuo, kad išvengiama žmogiškojo faktoriaus ir jo sukeliamų klaidų, be to, purškiamoji vata priglunda prie tokių vietų, prie kurių plokštinės ar konkrečios formos šiltinimo medžiagos pasiekia gerokai sunkiau, pvz., stogo jungtį su siena.“ Jei polistireną ir akmens vatą dar įmanoma sudėti patiems, pasirinkus šį šiltinimo būdą būtina pasitelkti profesionalus, turinčius specialią techniką. Prie sienos įrengiamas specialus karkasas, prie kurio pritvirtinamos apdailos medžiagos.
Ant viršaus lygiu sluoksniu (maždaug 10 cm) užpurškiama termovata. Užpurkšta medžiaga per kelias sekundes išsiplečia iki 100 kartų. Ten, kur vatos per daug, ji apipjaustoma. Termovata puikiai užpildo bet kokius tarpus, todėl yra labai sandari. Kita šios šiltinimo medžiagos teigiama savybė – jai nereikia atskiros izoliacinės plėvelės, ji pasižymi gera garso izoliacija.
Polistireninis putplastis. Ši šiltinimo medžiaga yra palyginti pigi ir naudojama fasadams, pamatams ir stogams apšiltinti. „Tai pigiausias namų šiltinimo būdas“, – tvirtina architektas Gintaras Klimavičius. Polistireninis putplastis yra santykiškai lengvas, mažo tankio, atsparus mechaniniams poveikiams. Be to, jis atsparus ilgalaikiam temperatūros poveikiui (iki 80 laipsnių). Jei fasadui šiltinti pasirenkamas polistireninis putplastis, svarbu įsidėmėti, kad dėl gerų jo izoliacinių savybių nėra didelių temperatūros svyravimų, dėl kurių tarp šiltinimo ir konstrukcinių sluoksnių gali susikaupti vandens garų kondensato.
Taip pat pažymėtina, kad ši šiltinimo medžiaga atspari grybeliui, pelėsiui ir įvairioms bakterijoms. Tačiau šis šiltinimo būdas turi ir savų trūkumų – pirmiausia polistireninio putplasčio palyginti žema garso izoliacija (tiesa, yra gaminamas specialus akustinis polistireninis putplastis, kuris dedamas po betono užpilamu sluoksniu).
Fasadų šiltinimas – šiluma kaulų nelaužo |
