Medinės ir rąstinės pirtys- tikram poilsiui

Labai svarbus faktorius – šios statybinės medžiagos ekologiškumas. Rąstinėje pirtyje medis absorbuoja garų perteklių ir automatiškai palaiko pastovią drėgmę bei neleidžia patalpos viduje kauptis angliarūgštei.

Rąstinei pirčiai nereikia ventiliacijos – rąstai „kvėpuoja“, tad ventiliacija rąstinėje pirtyje gali būti įrengiama tam, kad būtų greičiau išvėdinama patalpa po naudojimosi.

Medis pasižymi mažu šilumos laidumu – prisilietus prie šalto ar gerokai įkaitusio medžio jis atitinkamai neatrodo pernelyg šaltas ar deginamai karštas, palyginti, pavyzdžiui, su tokios pat temperatūros metalu. Jis turi gerą šilumos kaupimo ir išlaikymo savybę.

Mediena sukuria estetišką ir patrauklią, šiltą, malonią aplinką. Tad nenuostabu, turint omenyje geras medžio savybes, kad pirtys – karkasinės, rąstinės – statomos iš medžio.

Rąstinės pirtys gali būti statomos iš mašinomis apipjaustyto tašo arba iš klijuoto rąsto. Rąsto pjaustymas – tikslumo, profesionalumo ir kruopštumo reikalaujantis procesas, kurį geriausiai gali atlikti patyręs dailidė. Nuo rąsto apdirbimo tikslumo priklauso, kaip pirtis išlaikys šilumą viduje.

Šiuo metu karkasines pirtis populiaru statyti iš mašinomis apdirbtų rąstų. Nuo jų nuimama žievė, jie techniškai supjaustomi, išdžiovinami taip, kad drėgmė juose būtų pasiskirsčiusi tolygiai ir siektų 12-18%. Rąstui suteikiama taisyklinga forma, išpjaunami reikiami grioveliai, ir tuomet jau galima iš jų ręsti medinę pirtį.

Medines pirtis galima statyti ir iš klijuoto tašo – rąsto, suklijuoto iš specialiai apdirbtų lentų. Klijuotas tašas pasižymi dideliu tvirtumu ir savo eksploatacinėmis charakteristikomis pralenkia tokias medžiagas kaip plytos ar betonas.

Klijuotas tašas pasižymi didele šilumos izoliacija, atsparumu vėjui (tad nereikės papildomo apšiltinimo ir izoliacijos), taip pat jis yra atsparus ugniai, puvėsiui. Karkasinė pirtis iš klijuoto tašo – senų tradicijų ir šiuolaikinių technologijų rezultatas.