Pagrindinis » Straipsniai » Nekilnojamas turtas

Jautriausiai į eurą NT rinkoje sureagavo gyventojai

Jautriausiai į valiutos pasikeitimą tarp nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių sureagavo gyventojai, sako Registrų centro atstovas. Vis dėlto, Aido Petrošiaus teigimu, realų euro poveikį gyventojų elgsenai bus galima vertinti po vasario mėnesio NT rinkos rezultatų.

„Pagrindinės išvados, kurias mes darome, žiūrėdami į sausio mėnesio nekilnojamojo turto rinkos rezultatus, yra tokie, kad jautriausiai į valiutos pasikeitimą sureagavo gyventojai. Akivaizdu, kad įmones ir organizacijas euro įvedimas ir su tuo susijusios daugiausiai psichologinės problemos paveikė mažiau“, - BNS sakė A.Petrošius.

Jo teigimu, dėl daugelio sandorių, ypač tų, kuriuos finansuoja bankai, buvo susitarta dar praėjusiais metais, tad tikrasis euro įvedimo poveikis rinkai atsispindės tik šį mėnesį.

„Vasaris parodys, ar to išgąsčio ir nejaukumo būta tik sausį, ar tai yra gilesnis gyventojus paveikęs reiškinys“, - teigė Registrų centro atstovas.

A.Petrošiaus teigimu, žemės sklypų rinka šiuo metu yra optimali.

„Tai, kad žemės rinka bent jau kol kas nesureagavo į pasikeitusią valiutą ir kitus veiksnius, ko gero, parodo, kad ji veikia optimaliu režimu. Iš rinkos dingo tam tikras spekuliacinis elementas, kurį eliminavo žemės ūkio paskirties sklypų prekybos suvaržymai. Panašu, kad dabartinė padėtis, kurią stebime pastaruosius mėnesius, daugmaž atspindi optimalų žemės rinkos lygį“, - kalbėjo A.Petrošius.

Registrų centro duomenimis, sausį Lietuvoje įsigyta kiek daugiau nei 5,8 tūkst. nekilnojamojo turto objektų - 21 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį ir 42 proc. mažiau nei gruodį.

Sausį parduota 1,54 tūkst. butų ir apie 480 individualių namų - atitinkamai 38,8 proc. ir 24 proc. mažiau nei pernai sausį bei 38,8 proc. ir 44 proc. mažiau nei gruodį. Žemės sklypų pardavimas per metus smuko 2,6 proc., per mėnesį - 42 proc. - iki 3 tūkst.