Aktyviausi pajūrio NT rinkoje – lietuviai Įsigytas nekilnojamasis turtas Lietuvos pajūryje pirkėjams tampa ir antruoju būstu, ir galimybe užsidirbti. Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai pastebi, kad antrąjį būstą įsigyja vis daugiau žmonių. Daugiausia pirkėjų – lietuviai, tačiau šią vasarą suaktyvėjo baltarusiai.
Aktyvesni lietuviai
Šią vasarą vyravę itin karšti orai pajūryje sujudino ir nekilnojamojo turto rinką. „Tikrai buvo tokių žmonių, kurie per karščius pagalvojo, jog geriau pajūryje turėti nuosavą būstą, kad bet kada būtų galima atvažiuoti ir turėti pastovią vietą, kur apsistoti, o ne blaškytis viešbučiuose. Tačiau tokių sandorių sudarėme vienetais, o ne dešimtimis“, – teigė nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.
Jo teigimu, dažniausiai nekilnojamąjį turtą pajūryje perka lietuviai, kurie gali sau leisti turėti antrąjį būstą.
„Nors ir formuojama nuomonė, kad Palangą baigia supirkti rusai, tikrai taip nėra. Kitų valstybių piliečiai yra nupirkę galbūt šeštadalį visų pajūryje parduotų būstų, į kuriuos atvykstama atostogauti“, – tvirtino A. Bružas.
Jo teigimu, rusai šią vasarą daug pasyvesni pirkėjai nei ankstesniais metais, o suaktyvėjo baltarusiai. „Matyt, tokiems pokyčiams įtakos turi situacija Kryme, kur neaiški nei politinė, nei kitokia padėtis. Baltarusiai Kryme atostogaudavo, ten pirkdavo antruosius būstus, tačiau kai įvyko tai, kas įvyko, jie aktyviau ėmė domėtis galimybėmis investuoti Lietuvos pajūryje. Juo labiau kad Palangą iš Minsko galima pasiekti ir automobiliu“, – kalbėjo pašnekovas.
Vasarą negali apžiūrėti
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Linas Juozaitis taip pat teigė, jog antrąjį būstą Lietuvos pajūryje dažniausiai perka lietuviai – vilniečiai, kauniečiai. „Užsieniečiai sudaro labai nedidelę pirkėjų dalį. Mūsų skaičiavimais, jie sudaro 3–4 proc. visų pirkėjų ir jie yra rusai, batarusiai, vokiečiai“, – tendenciją įvardijo L. Juozaitis.
Jis tikino nepastebėjęs, kad vasarą vyravę karščiai labai sujudino nekilnojamojo turto rinką pajūryje. Priešingai – daugiausia sandorių sudaroma pavasarį ir rudenį. „Žmonės vasarą galbūt tiesiog daugiau klausinėja, domisi, nes natūralu, kad per karštąjį sezoną padidėjus žmonių skaičiui Palangoje, atsirado ir daugiau interesantų. O patys pardavimai vasaros laikotarpiu vyksta nedideliais tempais – iš esmės dėl to, kad dažniausiai visi būstai būna užimti poilsiautojų, yra labai sudėtinga juos pristatyti potencialiam pirkėjui, o aklai niekas neperka“, – aiškino L. Juozaitis.
Sąlyga – dėl šildymo
Šiuo metu įsigyti antrąjį būstą Lietuvos pajūryje vilioja ir jo kainos. Anot A. Bružo, jos vis dar yra 30–40 proc. mažesnės, nei buvo 2007–2008 metais, kai nekilnojamojo turto kainos buvo pasiekusios piką.
„Tuomet normalu buvo už Birutės alėjoje esančio būsto kvadratinį metrą mokėti 15–20 tūkst. litų, o dabar maksimaliai galima išspausti 13–14 tūkst. litų“, – palygino pašnekovas.
Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, būstų kainos Palangoje vidutiniškai svyruoja nuo 4 iki 8 tūkst. už kvadratinį metrą ploto, o Nidoje – 8–12 tūkst. litų.
„Aišku, visi dairosi į naujos statybos būstus, tačiau jei negali jų įpirkti, tada apžiūri ir senos statybos name esančius butus. Palangoje patraukliausia zona yra nuo Klaipėjos–Liepojos plento jūros link. Lietuviai dažniausiai perka kompaktiškus dviejų kambarių butus, o užsieniečiai nori didelių apartamentų, kuriuose būtų ir keturi kambariai“, – skirtingus pirkėjų pageidavimus vardijo A. Bružas.
L. Juozaičio teigimu, viena pagrindinių sąlygų, kurias pirkėjai kelia nusižiūrėtam antrajam būstui pajūryje, yra ta, kad bute būtų reguliuojamas arba nepriklausomas šildymas, kad žiemą nereikėtų turėti didelių išlaidų būsto išlaikymui.
A. Bružas pastebėjo ir tai, kad yra tam tikra dalis pirkėjų, kurie pajūryje perka ne vieną, o kelis butus, kuriuos vasarą nuomoja ir taip uždirba keliasdešimt tūkstančių litų.
„Nekilnojamasis turtas visada yra gera investicija ir ypač esantis pajūryje. Todėl pirkėjų, kurie įsigyja antrąjį būstą pajūryje, tikrai nemažėja, o pamažu vis daugėja“, – reziumavo A. Bružas.
Aktyviausi pajūrio NT rinkoje – lietuviai |
