Pagrindinis » Straipsniai » Interjeras ir jų detalės

Londono lietuvė interjerą kūrė nepravėrusi durų

Per 25 darbo metus architektė Asta Imbrasienė sukūrė ne vieną interjerą Lietuvoje ir užsienyje, tačiau pastarasis jos darbas Londone – išskirtinis. 75 kvadratinių metrų butą Asta įrengė nė sykio ten neapsilankiusi.

Tiesa, kai gavo šį užsakymą, svarstė galimybę nuvykti kelioms dienoms pasižvalgyti po Londoną, tačiau niekaip negalėjo palikti čia pradėtų gausybės darbų. Todėl geri jos norai nusikėlė į niekada.

Astos ir jos vyro, taip pat architekto Artūro Imbraso bičiulis, gyvenantis Vokietijoje, butą Londone, netoli Haid Parko, įsigijo norėdamas jį gerai įrengti ir vėliau sėkmingai parduoti. O kadangi Imbrasai jau buvo dirbę ne viename jo objekte, kitų architektų vyras nutarė nesižvalgyti.

„Aišku, jis dar įvertino ir Londone dirbančių mūsų kolegų paslaugų kainas“, – neabejoja Asta.

Prieš pradėdamas būsto rekonstrukcijos darbus šeimininkas kreipėsi į nekilnojamojo turto (NT) agentūrą norėdamas pasitikslinti, kokie pirkėjai domisi būstais šiame rajone ir koks interjeras jiems labiausiai patiktų.

Nors čia dauguma namų – šimtamečiai, juos ypač gerai perka išsilavinę, gerus darbus turintys trisdešimtmečiai. Todėl interjerą A.Imbrasienės užsakovui NT pardavėjai patarė įrengti pritaikytą būtent tokiems žmonėms.

Vos gavęs raktus, pirmiausia šeimininkas nufilmavo kiekvieną buto kampą ir šią vaizdo medžiagą išsiuntė Astai.

Tai buvo trys mažiukai tamsūs kambariai, kuriuos reikėjo paversti trimis šviesiais kambariais, langų, žinoma, nedidinant.

Asta ėmėsi šviesinti erdves – versti kone visas sienas ir lipdyti jas iš naujo. Tiksliau, tokias jos užduotis vykdė ten dirbantys statybininkai, prižiūrimi lietuvio Romo.

Šimtamečiame name buvo nuspręsta išlaikyti klasikinį stilių, bet apstatyti butą šiuolaikinio dizaino baldais, pritaikytais būtent jaunesniam pirkėjui.

Kaip ji rinko apdailos medžiagas?

„Įvairiai“, – šypsosi žinoma architektė. Tarkim, užsakovo sūnus Anglijoje rado grindų dangos saloną, jo interneto adresą persiuntė Astai, ten ji išrinko patikusius pavyzdžius ir paprašė juos atsiųsti. Taip rado tinkamiausius.

Plytelių ji ieškojo Lietuvoje, radusi nurodė gamintoją ir paprašė tokių pačių nupirkti Londone. Tačiau būtent tas italų gamintojas Anglijoje savo produkcija neprekiauja, vėl teko rinktis interneto parduotuvėje.

„Tinkamą spalvą kompiuterio ekrane gal ir nelengva išrinkti, bet mums neblogai pavyko“, – sako Asta.

Sienų dažai išrinkti paletėje ant Astos darbo stalo, nupirkti Londone. Panašiai įsigyti apmušalai ir santechnika. Visas duris ir baldus pagamino lietuviai. Anglijoje tai būtų atsiėję 2–3 kartus brangiau. Net užuolaidas pasiuvo lietuvė. Atvykusi aplankyti Londone uždarbiaujančio vyro, moteriškė prabangiame bute išsimatavo langus, o kitą kartą atskridusi atvežė jau pasiūtas užuolaidas ir pati jas pakabino.

Dar vienas Astos atradimas Anglijoje – namų apstatymu užsiimančios kompanijos.

Jos siūlo viską: baldus, kilimus, šviestuvus, komodas, toršerus, vazas, paveikslus, kitus interjero aksesuarus, net kavos virdulį.

Atvažiuoja į butą keli dekoruotojai, apsižiūri ir po kelių dienų parengia pasiūlymus – atsiunčia kelių apstatymo variantų nuotraukas. Tuomet derinamos detalės – kas patinka, o ką šeimininkai norėtų pakeisti. Dekoruotojai gali sukurti bet kokį stilių.

Labai patogi paslauga architektams, nes taip jie sutaupo laiko – nereikia dėl kiekvienos smulkmenos lakstyti po parduotuves.

Tai dabar Asta iš savo biuro Užupyje interjerą galėtų sukurti bet kuriame pasaulio krašte? Žinoma, tik reikėtų, kad ten dirbtų dar vienos jos akys.

Beje, o su Romu susipažino? Architektė šypsosi: „Ne.“ Tačiau Asta šypsosi – projektas buvo sėkmingas. Vos butą įrengus, jis buvo parduotas.