Aukščiausios klasės namui – keturis kartus mažiau kuro
Pasak Rolando Samajausko, idėja statyti mikronamą kilo siekiant parodyti žmonėms, kaip tinkamai įrengti inžinerines sistemas, kaip montuoti konstrukcijas, kad pastatas būtų kuo energiškai efektyvesnis ir tokiu būdu sumažinti išlaidas šildymui.
„Šiandien nauji pastatai turi atitikti energinio naudingumo B klasę, bet jau nuo 2016 m. pagal ES reikalavimus, kad būtų galima statyti, reikės turėti A klasę, 2018 – A+, o 2020 m. jau ir A++.
Pavyzdžiui, kad būtų galima visą žiemą viduje palaikyti 20 laipsnių temperatūrą, 120 kv. metrų B klasės namo savininkui reikia nusipirkti apie 3,5-4 tonas briketų kūrenimui. Tuo metu aukščiausios kategorijos namuose visai žiemai užtektų vos 800 kilogramų briketų. Tai keturis ar net penkis kartus mažiau kuro”, - GRYNAS.lt sakė pašnekovas.
Šildymui reikia 800 kg kuro, tam reikia užsodinti 6 arus žemės karklais. Ir praktiškai jokios papildomos energijos pirkti nebereikėtų, iš to ploto galime žilvičiais ir šildyti. Be to, augdami jie sunaudos daugiau anglies dvideginio nei išskirs degdami, tai ir čia bus laimėjimas...
R. Samajausko teigimu, toks ir yra vienas pagrindinių „Mikronamo“ eksperimento tikslų – parodyti, kaip būtų galima pasiekti tą A++ kategoriją, pademonstruojant energiškai efektyvaus namo prototipą. „Mikronamas“ pasižymi specialiu planavimu: didesnė dalis langų nukreipti į pietinę pusę, kad geriausiai būtų išnaudojama saulės energija. Namukas taip pat atitinka aukštus sandarumo reikalavimus, suplanuota efektyvi vėdinimo sistema, naudojamos itin nesudėtingos konstrukcijos, o visos statybinės medžiagos įsigyjamos vietinėje rinkoje.
Žaliavą šildymui augins artimiausiame sklype
„Tai tikrai ne kažkoks kosminis aparatas, apie kurį galima būtų tik knygutėse skaityti, - šypsodamasis kalbėjo R. Samajauskas. - Jį gali lengvai pastatyti statybininkai besilaikantys visų technologijų.“
Kitaip nei pasyviuose namuose, kur yra tik šilumos izoliacija ir langai, „Mikroname“ norima sumontuoti ir židinį ar krosnelę, kurį žmonės galėtų prireikus naudoti ir šildymui. Saulės kolektorių pagalba namas bus aprūpinamas šiltu vandeniu, planuojama įrengti ir saulės baterijas.
R. Samajauskas pasidalino ir dar įdomesniais planais, kaip „Mikronamas“ apsirūpins energija. Pasak jo, sklype šalia namo planuojama auginti pramoninius karklus, kurie vėliau bus panaudoti kaip kuras.
„Šildymui reikia 800 kg kuro, tam reikia užsodinti 6 arus žemės karklais. Ir praktiškai jokios papildomos energijos pirkti nebereikėtų, iš to ploto galime žilvičiais ir šildyti. Be to, augdami jie sunaudos daugiau anglies dvideginio nei išskirs degdami, tai ir čia bus laimėjimas...Žmogui atėjus į tokį parodinį namą ir pamačius karklų aikštelę irgi bus akivaizdu, kaip namas apsirūpina energija ir kiek jam jos reikia“, - pasakojo R. Samajauskas.
Mikronamas – pirmasis būstas
Romainiuose pastatytame „Mikroname“ niekas negyvens, nes tai bus demonstracinis pastatas. R. Samajauskas tikisi, kad projektas gyvuos kaip eksperimentas. Laikui bėgant gal kils minčių, kaip ir ką dar būtų galima patobulinti. Pasak pašnekovo, šiuo metu vienas kvadratinis metras tokio energiškai efektyvaus pastato kainuoja apie 2 tūkst. litų – tai medžiagos, konstrukcijos, inžineriniai tinklai. Galutinė suma smarkiai priklauso nuo pasirinktos apdailos, vidinės įrangos ir panašiai. 32 kv. metrų „Mikronamo“ kaina be apdailos kol kas siekia apie 60 tūkst. litų.
Kam galėtų būti skirtas tikras, ne parodinis mikronamas? R. Samajausko manymu, tokiuose namuose galėtų įsikurti studentai, jauni žmonės, tai galėtų būti jų pradinis būstas. „Vėliau jis galėtų pavirsti į svečių namelį, studiją ar kūrybines dirbtuves, o prie jo būtų blokuojamas ar atskirai statomas didesnis, šeimai skirtas namas“, - sakė pašnekovas.
Paklausus, ar galima principus ir technologijas panaudotus statant mikronamą pritaikyti ir didesniems pastatams, R. Samajauskas patikino, jog jokių kliūčių tam netūrėtų būti.
„Šis namas yra tik prototipas, mes jį pastatėme kaip pavyzdį, čia galime atlikti įvairius atitinkamus matavimus. Statant didesnį pastatą panaudojami tie patys principai, tik šiek tiek skiriasi tūriai. Vėdinimo sistemos reikės galingesnės, šildymo sistemos, bet patys projektavimo ir statybos principai išlieka tie patys“, - tvirtino „Mikronamo“ kūrėjas.
Kitą kartą statytų skydinį namą
Stengiantis atitikti naujuosius energetinio naudingumo reikalavimus būtent šių principų ir reikės laikytis. Pasak R. Samajausko, tai pirmiausia reikalavimus atitinkančių medžiagų naudojimas, taip pat aukšta darbų kokybė, kai viskas atliekama itin kruopščiai, o reikiami matavimai atliekami anksti, o ne tik pabaigus pastatą.
„Pavyzdžiui, sandarumo testą reikia atlikti pradžioje: tik sumontavo langus ir pasitikrink. Čia kaip pas siuvėją einant: paltą ar kostiumą siuvantis eini du ar tris kartus matuotis. Lygiai taip pat ir šiuo atveju. Reikia pamatuoti, pažiūrėti, ar nepadaryta klaidų, nes po to jų pataisyti jau nebeįmanoma“, - kalbėjo R. Samajauskas.
Vėliau jis galėtų pavirsti į svečių namelį, studiją ar kūrybines dirbtuves, o prie jo būtų blokuojamas ar atskirai statomas didesnis, šeimai skirtas namas.
Kalbant apie klaidas, pašnekovas užsiminė besigailintis, jog pasirinko statyti karkasinį namą. Dėl įvairių priežasčių tokio namo statybos užtruko. Pasak jo, vis tik geriau rinktis skydinį namą, kuris būtų visas pagamintas gamykloje, o vietoje jį tik reikėtų sumontuoti. R. Samajausko teigimu, nuo sutarties pasirašymo iki įsikėlimo į tokį skydinį namą gali praeiti mažiau nei du mėnesiai.
„Mikronamo“ projektą „Pastatų sertifikavimo biuras“ įgyvendino kartu su Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedra, kurios specialistai rūpinosi architektūriniais sprendimais. Prie projekto prisidėjo ir Mokslo ir technologijų parkas „Technopolis“ bei kiti partneriai.
VDA Architektūros katedros vedėjas profesorius Marius Šaliamoras GRYNAS.lt sakė, jog tokie itin maži, tvarūs namai populiarėja ir užsienyje, nes jiems statyti dažniausiai nereikia leidimo. Jis taip pat antrino R. Samajauskui ir teigė, jog mikronamas - tai poligonas eksperimentams. „Tai tarsi maža ląstelė, kurią panaudojus galima spręsti didesnes problemas, pritaikyti įžvalgas didesniems pastatams“, - sakė pašnekovas.
Jo teigimu, statant „protingus“ namus (angl. smart houses) dažnai sprendžiamos tik technologinės problemos, mažiau atsižvelgiant į architektūrą ar žmones, jų poreikius. Kuriant mikronamą siekiama apjungti šias sritis.
