Pagrindinis » Straipsniai » Architektūra, projektavimas

Svajonių profesija - architektas. Kodėl tarp jų tiek bedarbių?

Ekonomika ir politika, visuomenės mados lemia ne tik naujų profesijų radimąsi, bet ir jau egzistuojančių kitimą. Apie tai, kaip šiandien pasikeitė architekto darbas, koks yra jo santykis su visuomene ir miestu, kalbamės su šiemet geriausius architektūros absolventų darbus vertinusia konkurso žiuri - architektu iš Estijos, „Kontekst studio" vadovu Karliu Luiku, Norvegijos Mokslo ir technologijų universiteto dėstytoja, architekte Elena Archipovaite ir architektu iš Latvijos, studijos „Arhis“ vadovu Andris Kronbergas.

- Kokių įgūdžių ir žinių šiandien iš architekto reikalauja rinka, užsakovai ir visuomenė?

E.A. Šiandien architektai susiduria su dideliais iššūkiais. Mes turime žinoti daugiau, spręsti daugiau problemų, prisiimti daugiau atsakomybės nei ankščiau ir turime suprasti, kad bet koks architekto padarytas sprendimas turį įtakos ir fizinei, ir socialinei, ir politinei aplinkai.

Taip pat skaitykite: Architektų patarimai, kaip tinkamai suplanuoti ir išdėstyti patalpas individualiame name

K.L. Dauguma architektų dar ir šiandien kuria architektūrą kaip ženklus, skulptūras. Tai nėra tikroji architektūra. Turime suprasti, kad sukurti įspūdingą, išskirtinę, o kartu su miestu derančią architektūrą, reikia itin plataus suvokimo ir žinių iš įvairių sričių, sugebėjimų vienu metu spręsti kelis iššūkius, kuriuos iškelia visuomenė.

- Ar architektas turi būti visažinis išminčius?

K.L. Iš vienos pusės - taip, tačiau tai kone neįmanoma. Žmogus negali visko žinoti, tačiau jis gali išklausyti. Šiandien architektas negali apsiriboti tik dekoratyvaus meno kūrimu, jis privalo suprasti aplinką, kurioje kuria.

- Architekto kūrybos objektas pasikeitė: tai nebėra vien tik pastato, sienų, stogo, interjero projektavimas, tai jau ir gyvenimo būdo, ekonomikos, socialinių pokyčių programavimas.

K.L. Taip, mes planuojame ne pastatus, o procesus.

- Ką tik jūs įvertinote geriausius Baltijos architektūros studentų baigiamuosius darbus, sukurtus šiemet. Geriausiu bakalauro darbu pripažintas Estijos technologijos universiteto studento darbas „Rail baltica“ terminalo ir transporto sistemų Talino mieste sujungimas į vieną. Kodėl šis darbas, kuriame nesukurta jokios įspūdingos architektūros pastato yra geriausias?

K.L. Tai buvo labiausiai išskiriantis darbas. Jo autorius kuria ne pastatą, o planuoja miestą ir jo infrastruktūrą. Projekte jis sujungė įvairių transporto rūšių: upės, tramvajaus, autobusų sistemas. Įdomiausia matyti, kad studentas pasirinko kurti ne pastatą, o erdves tarp pastatų, gatvių vaizdus, kurie dažniausiai architektų lieka nepastebėti, nors šias erdves miestiečiai naudoja dažniausiai ir kasdien.

E.A. „Rail baltica“ tema mūsų regione aptariama nuolat ir štai studentas nusprendžia tyrinėti transporto erdvių visuomeniškumą, jų įsiliejimą į miesto struktūrą, jų patrauklumą miestiečiams. Įprasta manyti, kad ši sritis nėra architekto darbas.

Taip pat skaitykite: Jaunas architektas nustebino Kauną: namą apjuosė tautine juosta

A.K. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio toks projektas neatrodo patrauklus, nes jame nėra jokios pritrenkiančios architektūros, tačiau patogi, funkcionali transporto sistema miestui yra ne mažiau svarbesnė nei meno muziejai ar kultūros centrai.

- Lietuvoje, kaip ir kitose Europos ir apskritai išsivysčiusio pasaulio šalyse architektūros studijos yra populiarios, tačiau girdisi kritiškų balsų, kad tai yra jauno žmogaus pasmerkimas bedarbystei.

E.A. Architektams darbo yra labai daug. Klausimas tik: ar jie nori imtis tokio darbo? Visi architektai trokšta kurti dizainą, o galvoti nori retas. Pasaulio kontekste ypač aktuali urbanizuotų teritorijų raida. Tik penki procentai urbanizuotų teritorijų, miestų, priemiesčių, miestelių yra suplanuotos, numatyta jų ateitis, o 95 procentai dar laukia. Architektas yra daug daugiau nei tik formos kūrėjas. Labai svarbu ir darbas komandoje su įvairių disciplinų specialistais. Architektas neprivalo pats puikiai išmanyti visų sričių.

A.K. Net jeigu planuojant miestą, tenka nuspręsti, kad šioje vietoje nestatysime nieko, tai turi pasakyti architektas ir toks jo atsakymas net gali neturėti argumentų.

K.L. Šiandien architektas negali sėdėti biure ir laukti užsakovo. Architektai susiduria su didžiuliu iššūkiu rasti, apibrėžti problemas aplinkoje, mieste, visuomenėje, o tada jas spręsti. Mūsų šalyse yra labai daug iššūkių, o gerų architektų trūksta. Žinoma, kitas didžiulis iššūkis kaip uždirbti iš tokių visuomeninių projektų. Kaip, pavyzdžiui, bendruomenės centro, parko sukūrimas, ar bendruomeninio sodo užveisimas.

- Ką dar be architektūros ir urbanistinio planavimo gali dirbti studijas baigęs architektas?

K.L. Architektūrą studijavęs žmogus nebūtinai turi dirbti architektu. Dauguma jų dirba įvairiais specialistais, kurių darbas, susijęs su erdvių formavimu.

Taip pat skaitykite: Lietuvis pats nori statyti namą, o architektai šiurpsta nuo to

E.A. Architekto darbo ribos šiandien smarkiai išsiplėtė. Projekte gali būti dalis, kurią turi atlikti sociologas, ekonomistas ar teisininkas, bet architektas, kaip komandos vadovas turi nuspręsti kada kviesti šiuos profesionalus, kad įgyvendintas projektas tinkamai tarnautų visuomenei. Galbūt architektą šiandien galima vadinti plėtros, urbanistikos, architektūros, socialinių reikalų specialistu.