Paskolos valiutą rinkitės pagal tai, kada pirksite būstą

Didelių pokyčių gyventojai nepajus

Banko „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ tikino, kad reikšmingų pasikeitimų paskolų turėtojai nepajus. Jai pritarė ir L. Januševičius.

Anot jo, net ir svarstantiems pasiimti paskolą nereikėtų skirti daug dėmesio tam, kokia valiuta paskola imama, nes po sausio 1 d. pinigų konversija įvyks automatiškai. Esą svarbiau tai, kokia valiuta pinigai bus išleisti iki naujųjų metų.

Jei būstas bus perkamas už litus dar iki naujųjų metų, turbūt patogiausia skolintis litais. Kitu atveju tektų patirti valiutos konvertavimo išlaidų.

„Jei būstas bus perkamas už litus dar iki naujųjų metų, turbūt patogiausia skolintis litais. Kitu atveju tektų patirti valiutos konvertavimo išlaidų“, – sakė L. Januševičius, paraginęs nesukti galvos ir paskolą imti tokia valiuta, kokia bus reikalinga, perkant būstą.

Svarbu ir tai, kad turintiems paskolas palūkanos neturėtų kisti. Pasak pašnekovų, jau dabar daugelyje bankų litais ir eurais skolintų pinigų palūkanos yra tokios pačios.

Naudingiau indėlį pasidėti litais

O. Bložienės teigimu, nevertėtų rūpintis ir tiems, kurie į bankus yra padėję indėlius ar nerimauja dėl sąskaitose esančių pinigų. Ekspertė aiškino, kad visi indėliai ir sąskaitos bus automatiškai konvertuotos kursu 3,4528, o gyventojams nereikės nieko daryti. Visiems bus taikomos iki tol galiojusios indėlių, vertybinių popierių ir kitų taupymo instrumentų sutarčių sąlygos.

Ekspertė aiškino, kad visi indėliai ir sąskaitos bus automatiškai konvertuotos kursu 3,4528, o gyventojams nereikės nieko daryti.

Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas sakė, kad pastaruoju metu daugėja indėlių eurais. Anot jo, ši tendencija buvo matoma ir anksčiau, bet labiausiai išryškėjo šių metų pradžioje.

V. Rutkauskas abejoja, ar toks sprendimas yra naudingas patiems bankų klientams. Esą dabar, norėdami pasidėti indėlį eurais, jie sumoka už litų konvertavimą į eurus.

„Be to, lito ir euro kursas kol kas dar yra komercinis, o ne oficialiai nustatytas. Taigi keisdami, jie (klientai – LRT.lt) praranda šiek tiek pinigų. Toks pasirengimas, matyt, šiuo atveju kiek skubotas“, – savo požiūrį dėstė pašnekovas.

Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas akcentavo, kad visiškai nesiruošti euro įvedimui taip pat nereikėtų. Esą vertėtų apsvarstyti, ar galima sumažinti savo išlaidas.

Pasak S. Kropo, Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie turi dvi sąskaitas. Vienoje jų laiko pinigus litais, kitoje – eurais. Pastarąją naudoja, keliaudami į kitas šalis. Pašnekovo teigimu, tai bus nereikalinga po euro įvedimo, tad galima sutaupyti, mokant tik už vienos sąskaitos aptarnavimą.