Iš miesto dulkių kauniečiai bėga į šiaudinius namus

Kauno rajone įsibėgėja „šiaudinis judėjimas“. Madą gyventi ekologiškuose iš šiaudų pastatytuose namuose ir nesislapstyti už tvorų po šalį ir pasaulį skleidžia išradingas kaunietis. Vyriškio sumanymai padeda taupiau gyventi ir jo kaimynams.

Kauno rajone, Zapyškyje ir aplinkiniuose miesteliuose, plečiasi neįprasta bendruomenė. Čia daugėja žmonių, besikuriančių ekologiškuose šiaudiniuose namuose. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Šia mada bendraminčius užkrėtė kaunietis Domantas Surkys. Vyras ne tik buria darniai su gamta norinčius gyventi žmones.

Jo dėka darbo gauna Kauno rajono gyventojai. Iš pakaunėje išaugintų šiaudų D.Surkio gaminami namai dygsta įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Tvoromis tvertis nereikia

Pasižvalgius po Kauno regioną, Braziūkuose, Kardokuose, Mastaičiuose, Garliavoje, Zapyškyje galima pamatyti neįprastų iš šiaudų pastatytų namų.

Visi tokius būstus pasirinkę žmonės save vadina „šiaudistais“. Į tokią neįprastą bendruomenę žmones pradėjo burti kaunietis D.Surkys su savo šeima.

2008 metais jis Zapyškyje pastatė du pirmuosius šiaudinius namus. Viename įsikūrė pats. Greta – bendramintis ir kolega Evaldas Paulavičius.

Bičiulių sklypų neskiria tvoros, niekaip šeimos neatsitvėrusios ir nuo gatvės ar kitų kaimynų.

„Neturiu ko slėpti. Džiaugiuosi, kad mano gyvenimo būdą palaiko ir supranta kaimynai.

Draugiška, vieninga bendruomenė – didelė vertybė“, – įsitikinęs D.Surkys.

Kasdien aplanko smalsuoliai

Į rajoną išsikrausčiusių kauniečių namų durys neužsidaro. Kone kasdien į svečius atvyksta pavienės šeimos, o kartais ir pilni ekskursantų autobusai.

„Žmonės domisi, kuo ypatingi mūsų namai. Mes svečius noriai priimame, pasakojame, kas įdomu.

Savo akimis pamatę, kokius namus iš ekologiškų medžiagų galima įsirengti, ne vienas susižavi. Taip „šiaudistų“ bendruomenė ir plečiasi“, – pasakojo D.Surkys.

Ekologišku gyvenimo būdu, pasak vyro, domisi patys įvairiausi žmonės.

„Tai ir turtingi, ir vidutines pajamas turintys žmonės. Dažniausiai šiaudiniais namais domisi originaliai ir kokybiškai gyventi norintys kauniečiai“, – sakė vyras.

Grįžo į senelių žemę

Statybos srities specialistas pasakojo, kad 2000 metais apie namus iš šiaudų išgirdo iš architekto Petro Devižio. Jis buvo šiaudinių namų statybos pradininkas Lietuvoje. Važinėdamas po pasaulį kaunietis sužinojo, kad tokių yra Didžiojoje Britanijoje, Baltarusijoje. Latvijoje iš šiaudų buvo pastatyta mokykla.

„Pas mus informacijos dar buvo labai mažai. Todėl teko viską išbandyti pačiam“, – prisiminė vyras.

Pirmiausia jis pastatė nedidelį priestatą Kaune gyvenančiam broliui, vėliau dar kelis nedidelius pastatus pažįstamiems žmonėms.

„Su žmona Anolita, menų pedagoge, gyvenome Kaune, nuomojomės butą daugiabutyje. Ilgainiui pabodo triukšmas, automobilių kamščiai, smogas. Pradėjome dairytis namų kaime“, – pasakojo D.Surkys.

Zapyškyje gyveno kauniečio seneliai, jis čia leisdavo vasaras. Todėl ir nusprendė kurtis gražiame gamtos kampelyje. Taip likimas atvedė į Zapyškio miestelio gatvę romantišku Dievogalos pavadinimu.

Namas – ne palaikė troba

Šeima nusprendė, kad metas ir patiems statytis šiaudinį ekologišką namą.

„Norėjau įrodyti, kad iš tarsi ir nereikalingų, bet mūsų kraštui tradicinių medžiagų galima ne suręsti trapią trobą trims paršeliams iš pasakos, o pastatyti ilgaamžį, ekologišką, ekonomišką ir jaukų namą“, – pasakojo Domantas.

Iš šiaudų galima statyti įvairių formų namus. Daug kas renkasi apvalius statinius.

Tačiau D.Surkys nusprendė suderinti tradicines medžiagas, ekonomiškumą ir moderniąsias technologijas. Namui parinko klasikinės formos architektūrą.

Šiaudai išaugo pakaunėje

„Galvojant apie ekologiją, svarbu ir kuo mažiau naudoti degalų medžiagoms gabenti. Todėl šiaudų statybai pirkau iš greta gyvenančių ūkininkų“, – pasakojo vyras.

Iškilusio presuotų šiaudų namo lauko sienas D.Surkys tinkavo kalkių ir smėlio mišiniu. Vidines – molio tinku. Vidinės namo pertvaros pripildytos ekologiškos medienos plaušo vatos.

Nendrių stogui atsigabeno iš Latvijos.

Name nėra radiatorių, įrengtas geoterminis šildymas, vamzdžiai išvedžioti po grindimis. Vandens šeima gauna iš kieme įrengto gręžinio.

Sumažėjo šildymo išlaidos

„Visos medžiagos ekologiškos. Šiaudai, molis, nendrės kvėpuoja. Žiemą nesikaupia drėgmė, vasarą papildomai drėkinti patalpų taip pat nereikia. Natūralios medžiagos palaiko ir tinkamą šilumą. Vasarą, kai lauke tvyro per 30 laipsnių karštis, namuose būna 22 laipsniai šilumos. Žiemą taip pat nešalta“, – pasakojo „šiaudinio judėjimo“ entuziastas.

Vyras apskaičiavo, kad 320 kvadratinių metrų namui šildyti elektra per mėnesį kainuoja 300 litų. Daugiabutyje už 60 kvadratinių metrų buto šildymą šeima mokėdavo 600 litų.

Gyventi originaliame name ne tik apsimoka. Natūralių medžiagų namuose tinka gyventi alergiškiems ar kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms.

„Kai žmonės apsilanko, būtinai klausia, ar šiaudų namas tikrai ilgalaikis ir ar nėra didesnio gaisro pavojaus. Tai – mitai“, – sakė D.Surkys.

Šiaudinukų statytojas tikino, kad savo namams gali suteikti 100 metų garantiją.

„Kad namas užsidegs sparčiau nei kuris kitas, taip pat netiesa. Atlikti kruopštūs tyrimai tai patvirtino. Ne veltui iš šiaudų pasaulyje statomos net mokyklos“, – pasakojo D.Surkys.

Šiaudinis judėjimas plinta

Šiaudinukų judėjimo atstovas pasakojo, kad bendraminčių atsiranda ne tik Kaune bei Kauno rajone. Ekologiškuose namuose jau gyvena ir vilniečiai, ukmergiškiai.

Taip pat šiaudinių namų mada iš Kauno rajono plintą po pasaulį.

D.Surkys tvirtino, kad gilindamasis į statybas iš specifinių medžiagų sukūrė unikalią technologiją, kurios niekas nenaudoja visame pasaulyje.

„Dabar mūsų namų iš presuotų šiaudų statyba primena žaidimą lego detalėmis. Statome karkasinius namus iš šiaudų plytų“, – sakė vyras.

D.Surkys tikino, kad neseniai Slovakijoje pastatė ir pirmą pasaulyje šiaudinį kupolo formos pastatą be karkaso.

Ant jo dar užklotas storas žemės sluoksnis. Unikalų statinį pageidavo turėti slovakai architektai.

Kad „šiaudinis judėjimas“ plinta iš Kauno rajono, naudos turi ir vietiniai žmonės. Šiaudus namams augina ir dėl to darbo bei uždarbio daugiau turi vietos ūkininkai.

Kauno rajonas – tarp lyderių

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksus ir nurodo, kur geriausiai investuoti ir gyventi.

Kauno rajonas tarp 53 Lietuvos rajonų pernai buvo įvertintas geriausiai. Pakaunės gyventojai pirmavo ir 2011 metais, o užpernai užėmė antrąją vietą.

Savivaldybės surikiuojamos atsižvelgiant į tai, kaip jos užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja veiklos skaidrumą, racionaliai valdo turtą, kuria palankią aplinką verslui.

Kauno rajonas – vienas iš nedaugelio, kuriame gyventojų skaičius ne mažėja, o didėja. Šiuo metu čia gyvena beveik 100 tūkstančių žmonių. Ypač plečiasi Mastaičių, Ringaudų, Raudondvario, Domeikavos, Akademijos, Noreikiškių gyvenvietės.

Pagal išduodamų statybų leidimų skaičių Kauno rajono savivaldybė pirmauja Lietuvoje ir lenkia Vilnių, Kauną. Kauno rajone išduoti 1451, Vilniuje – 1361, Kaune – 1232 statybų leidimai.

Vilioja jaunus verslius žmones

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

„Manau, kad tokį Kauno rajono augimą ir plėtrą lemia graži pakaunės gamta, pigesnis pragyvenimas nei mieste, arti esantis didelis miestas, geras susisiekimas.

Rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, kuriuo naujos įmonės 3 metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Taip pat jei verslininkai įdarbina daugiau kaip 50 proc. darbuotojų iš rajono.

Verslo liudijimai metams kainuoja tik 120 litų.

Kauno rajono savivaldybė stengiasi sudaryti geras sąlygas gyventi ir kurti savo verslą jauniems žmonėms. Todėl esame viena jauniausių savivaldybių. Gyventojų amžiaus vidurkis siekia 39 metus. Visoje Lietuvoje jis senokai peržengė 41 metų ribą.“