Nori bėgti iš prestižinio rajono Klaipėdoje: mokėjo tūkstančius ir to nesitikėjo

Jų kasdienybę košmaru pavertė butus daugiabučiuose namuose paromis nuomojantys asmenys, kurie iš nuomininkų tik pasiima pinigus, bet nesirūpina, kad jie tinkami elgtųsi.

Kaina – ir 15 litų

Už butus vadinamajame Dragūnų mikrorajone, kuris yra vienas naujausių Klaipėdoje, žmonės sumokėjo ir po kelis šimtus tūkstančių litų. Kai kurių būstų kaina perkopė ir 0,5 mln. litų.

Naujame kvartale įsikūrę žmonės yra bendruomeniški, draugiškai tvarko aplinką, laikosi saugios kaimynystės principų.

„Tačiau atsirado tokių piktžaizdžių, kurios viską gadina. Pavyzdžiui, tame name, kur aš gyvenu, du butai yra nuomojami paromis. Suprantama, kad nuomininkai nėra romantiškai nusiteikusios ramios porelės, kurios eitų į viešbutį. Tuos butus nuomojasi jaunimas, kuriam pasilinksminti tiesiog reikia laisvo ploto. Jei nuoma parai kainuoja 150 litų, o susirenka 10 pasilinksminti norinčių jaunuolių, jiems susimokėti reikia tik po 15 litų. Todėl tokia trumpalaikė nuoma labai populiari, o kaimynus ji varo iš proto“, - teigė Šilojų seniūnaitijos, kuriai priklauso ir Dragūnų mikrorajonas, seniūnaitis Aurimas Mockus, pats gyvenantis viename tokių daugiabučių namų.

Vyras gyvena devintame namo aukšte esančiame bute, o paromis nuomojami du būstai yra penktame aukšte. „Jei jau mano šeima, nors gyvename devintame aukšte, jaučiame, kaip savaitgaliais tuose paromis nuomojamuose butuose siautėja kompanijos, galima tik įsivaizduoti, ką turi iškęsti ketvirtame ar šeštame aukšte gyvenantys žmonės“, - apgailestavo A. Mockus.

Nuo langų plauna vėmalus

Jis pasakojo, kad neseniai ketvirtajame aukšte butą nusipirko neįgali moteris. Jos, žinoma, niekas neįspėjo, kad virš jos butai nuomojami paromis.

„Dabar ta moteris tikrai neturi ramybės, jai baigia pakrikti nervai. Šlykščiausia tai, kad tie jaunikliai, išsinuomoję butus, prisigeria ir vemia pro balkoną. Toji moteris iš ketvirto aukšto per mėnesį jau du kartus turėjo plauti savo balkono langus, nes juos apvėmė jaunuoliai iš nuomojamo buto penktame aukšte“, - kalbėjo seniūnaitis.

Po tokių pasilinksminimų kaimynai randa prišiukšlintas, prirūkytas laiptines, nors patys stengiasi laikytis tvarkos.

„Pikčiausia ta, kad ta moteris, kuri numoja tuos butus, mūsų name negyvena, nesupranta, ką mums tenka patirti. Kiek žinau, vienas iš tų dviejų butų jai net nepriklauso. Ji jį išsinuomojo ilgam laikui, o dabar pernuomoja paromis. Ji turi verslo liudijimą, taigi, veikia teisėtai, mokesčius moka, bet mūsų tai neguodžia, nes gyvename pragare“, - pasakojo A. Mockus.

Kartą jis pats su kaimynais buvo nuėjęs į vieną numojamų butų, kai jame vyko vakarėlis. „Duris atidarė tokie paaugliai, kad net nekilo ranka, vaizdžiai tariant, trenkti į veidą, nors ir labai norėjosi. Na, ir kas, jei jie garsiai neleidžia muzikos. Tačiau 10 girtų žmonių vienoje patalpoje jau yra milžiniško triukšmo šaltinis“, - kalbėjo seniūnaitis.

Problema – išsprendžiama

Neseniai jis parašė pašymą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus apylinkės inspektoriui. Pareigūnų paprašyta padėti išspręsti iškilusią problemą.

„Buvau ir nuvykęs pas apylinkės inspektorių. Jis pasakė labai aiškiai – policijos pareigūnus turime kviesti tada, kai tuose butuose vysta veiksmas. Tada palaukti, kol policija atvažiuos ir parašyti pareiškimą. Kitaip tariant, kokią 3 val. naktį turi sėdėti, gerti arbatą, laukti policijos, kad galėčiau parašyti pareiškimą. Be to, kai policija atvažiuoja, tie jaunikliai jiems durų neatidaro, o tada kaip ir nieko negalima padaryti. Tačiau mes vis tiek sieksime, kad tokia trumpalaikė nuoma iš mūsų namo, mikrorajono būtų išguita“, - ryžtingai nusiteikęs buvo A. Mockus.

Jis kreipėsi ir į Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Jos vedėja Kristina Vintilaitė patikino, jog yra priemonių išspręsti visas problemas.

„Jei žmogus protingas, kalbu apie tuos, kurie paromis nuomoja butus, tai gal užteks vieno pokalbio, nes niekas nenori vaikščioti po valdiškus namus. Jei ne, tada yra kitų priemonių, kurias galima taikyti“, - dėstė K. Vintilaitė.

Ji pažadėjo, kad susisieks su seniūnaičiu, o tada bus rengiami patikrinimai. „Labai svarbu, kad mūsų skyriaus specialistai prie tų butų durų atsirastų tada, kai ten vyksta veiksmas, todėl reikės bendradarbiauti su gyventojais, kad jie mus informuotų realiu laiku. Aišku, viduje esantys žmonės durų gali ir neatidaryti. Tačiau visada galime sužinoti, kam tas butas priklauso, kas turi teisę jį nuomoti. Problema tikrai išsprendžiama“, - gyventojus ramino K. Vintilaitė.

Gyventojų sutikimo nereikia

A. Mockus svarstė, jos būtina keisti teisės aktus, kuriais remiantis išduodami verslo liudijimai trumpalaikei butų nuomai daugiabučiuose namuose.

„Jei žmogus nori laikyti šunį, turi gauti laiptinės aikštelės gyventojų sutikimą. Jei verslininkas daugiabučio namo pirmame aukšte nori atidaryti kirpyklą, kavinukę ar parduotuvėlę, turi gauti gyventojų sutikimą. O jei nori butus nuomoti paromis, gyventojų atsiklausti nereikia. Kažkokia nesąmonė“, - stebėjosi pašnekovas.

Jo žodžius patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. „Nekilnojamąjį turtą nuomojant tik gyventojams, galima įsigyti verslo liudijimą, sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kurio dydį tvirtina savivaldybių tarybos. Klaipėdos miesto tarybos patvirtintas pajamų mokestis už gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą metams – 1200 litų.

Gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos verslo liudijimą galima įsigyti ir pageidaujam laikotarpiui, bet ne trumpesniam nei 5 kalendorinės dienos, atitinkamai sumokant už šį laikotarpį paskaičiuotą pajamų mokestį. Turint tokį verslo liudijimą, gali būti vykdoma tiek ilgalaikė, tiek ir trumpalaikė nuoma, o metams pasibaigus gautas pajamas būtina deklaruoti“, - paaiškino Mokesčių inspekcijos atstovai.

A. Mockaus nuomone, miesto valdžia galėtų nustatyti zonas, kur būtų galima užsiimti trumpalaike butų nuoma, o kur – ne. „Faktas tas, kad trumpalaikė butų nuoma kelia labai daug problemų, patys tuo įsitikinome, todėl reikia imtis visų priemonių, jei reikia, keisti teisės aktus, kurti naujus, kad gyventojai būtų apsaugoti“, - pabrėžė seniūnaitis.