Pagrindinis » Straipsniai » Nekilnojamas turtas

Paskaičiavo: pradiniam būsto įnašui sutaupyti užtenka trejų metų

Šiemet butų kainos Lietuvoje auga sparčiau nei atlyginimai. Dėl to sumažėjo būsto įperkamumas,tačiau įperkamumą nuo dar dramatiškesnio mažėjimo apsaugojo kritusios paskolų palūkanų normos. Ar įvedus eurą lūkesčiai dėl nekilnojamo turto kainų augimo išsisklaidys? Tokias spėliones turėtų nuslopinti didelė naujų butų pasiūla.

Vilnius ir Talinas jau antrą ketvirtį iš eilės išsiskyrė ypač sparčiu butų kainų augimu. Trečiąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje buvo 13,6 proc., o Taline 14,6 proc. didesnės nei prieš metus. Šiame Baltijos sostinių kontekste Ryga išsiskyrė nuosaikesniu kainų augimu.

„Butų kainos Taline trečiąjį metų ketvirtį jau buvo vos 12 proc. mažesnės nei prieš septynis metus pasiekto piko metu. Tuo tarpu Vilniuje jos vis dar buvo 27 proc. mažesnės, o Rygoje – net 45 proc. mažesnės nekilnojamo turto (NT) kainų piko metu“, – teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Taline kainos greičiausiai kilo dėl nepakankamos pasiūlos, kuri nespėjo su augusia paklausa. Tačiau pastaruoju metu Taline yra iš ko rinktis. Vilniuje taip pat naujo būsto pasirinkimas – didelis. Todėl panašu, kad NT kainų augimas abiejuose miestuose ateityje bus nuosaikesnis.

Tiesa, būsto kaina Vilniuje, skirtingai nei Taline, prie buvusio piko lygio artimiausiu metu nepriartės.

Įsigijo mažiau butų

Vilniuje įperkamumas sumažėjo nedaug. Būsto įperkamumo indeksas trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje siekė 124,3 ir buvo 6 punktais mažesnis nei prieš metus. Tuo tarpu Taline įperkamumas sumažėjo 12 punktų iki 142,4. Tai reiškia, jog namų ūkių pajamos Vilniuje buvo 24,3 proc. didesnės nei pakankamos su paskola įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje, o Taline – 42,4 proc. didesnės nei pakankamos.

„Įperkamumas Vilniuje mažėjo lėčiau dėl būsto paskolų palūkanų, kurios trečiąjį ketvirtį Lietuvoje pasiekė naujas žemumas. Panaši padėtis rinkoje turėtų išsilaikyti mažiausiai dvejus metus, nes Europos centrinis bankas bazinių palūkanų normų nekels dar bent iki 2017-ųjų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių būsto įsigijimo alternatyva išliks patraukli, o aktyvumas būsto rinkoje nemažės“, – sakė „Swedbank“ ekonomistė V. Šečkutė.

Tuo tarpu Rygoje įperkamumą ir vėl didino sparčiau nei butų kainos augę atlyginimai.

Dėl pablogėjusio atlyginimų ir butų kainų santykio ir Vilniaus, ir Talino gyventojams šiemet taupyti pradiniam įnašui tenka apie tris mėnesius ilgiau nei prieš metus, tuo tarpu Rygoje šis laikas sutrumpėjo.

Vilniečiai 15 proc. buto vertės pradiniam įnašui šiuo metu turi taupyti ilgiausiai – trejus metus ir dvi savaites. Talino gyventojams tai užtrunka pustrečių metų ir savaitę, o Rygos gyventojai pradinį įnašą sukaupia greičiausiai – per dvejus metus ir dvi savaites.

Būsto įperkamumo indeksas, kurį „Swedbank“ skaičiuoja devyniuose Lietuvos miestuose, parodė, kad butų savo mieste neįpirko tik kurortinių miestų Neringos ir Palangos gyventojai, kadangi jų pajamos buvo atitinkamai 54,0 ir 0,3 proc. mažesnės nei pakankamos.

Tuo tarpu Alytaus gyventojų pajamos buvo net 4 kartus, Panevėžyje 3,2 karto, Šiauliuose – 2,5 karto, Kaune – 2,1 karto didesnės nei pakankamos, o Klaipėdoje ir Druskininkuose atitinkamai 73 proc. ir 62 proc. didesnės nei pakankamos.

Tiesa, ekonomistai primena, kad mažesniuose Lietuvos miestuose aukštas butų įperkamumas nėra džiuginantis reiškinys, jis tiesiog rodo, jog juose yra labai mažai potencialių pirkėjų.

Pirkti ar nuomotis

„Swedbank“ ekonomistai vertindami būsto rinką nepamiršo ir būsto nuomos. .

„Šiuo metu patraukliau atrodo butą įsigyti nei ji nuomotis. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad pastaroji alternatyva yra mažiau rizikinga. Palūkanos po kelių metų turbūt pradės didėti, o būsto paskola yra ilgalaikis sprendimas – kritus pajamoms gali būti sudėtinga pakeisti gyvenamą vietą ir sumažinti būstui skiriamas išlaidas“, – įspėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Savo piką sandorių skaičius pasiekė šių metų pirmąjį ketvirtį, kuomet Vilniuje buvo parduota 2700 butų. Vėliau sandorių skaičius mažėjo ir trečiąjį ketvirtį buvo beveik toks pat kaip ir prieš metus.

N. Mačiulis prognozuoja, jog kitų metų pradžioje tokių sandorių gali šiek tiek sumažėti, tačiau žemos palūkanos, didėjantys atlyginimai ir aukštas nuomos pajamingumas užtikrins, kad nekilnojamo turto rinkai sąstingis kitais metais negresia.

„Artėjant euro įvedimui dalis Lietuvos gyventojų suskubo įsigyti nekilnojamojo turto, dėl to kainų augimas buvo nepagrįstas nei gyventojų pajamų, nei statybų sąnaudų augimu. Auganti būsto pasiūla bei suvokimas, kad euras nekilnojamo turto rinkoje korekcijų neįves, užtikrins nuosaikesnį rinkos vystymąsi ir stabilesnes kainas ateityje“, – neabejoja N.Mačiulis.