Pagrindinis » Straipsniai » Nekilnojamas turtas

Turite sklypą miške prie ežero? Apie statybas galite pamiršti

Sklypas su mišku paežerėje – turtas, kurio nesinori palikti tuščio. Tačiau gyvenamojo namo statybą tokiame sklype riboja įstatymai tiek dėl statinių paežerėse, tiek miško teritorijoje. Išgirdęs kalbas apie itin griežtus įstatymus dėl statybos turimame sklype prie Juodojo Kauknorio ežero, vilnietis Saulius tikslią informaciją apie miško žemę išsiaiškino tik apsilankęs Nekilnojamojo turto registre.

Sklypas su mišku ir paežerėje

Sauliaus šeima keturių hektarų sklypą Dzūkijoje prie ežero įsigijo prieš keletą dešimtmečių kaip vertingą investiciją ateičiai, tačiau galiausiai nieko su turima žeme taip ir nepadarė. Apsilankęs Nekilnojamojo turto registre, vilnietis išsiaiškino, jog turimas keturių hektarų sklypas yra įregistruotas kaip miško žemė, o norint vykdyti kokias nors statybas, miško žemės naudojimo paskirtį tektų keisti.

„Miško žemės naudojimo paskirties keitimas nėra paprastas procesas. Jis galimas tik pritaikius kelias išimtis. Miško žemė gali būti įregistruojama kitaip, jei tai tenkintų visuomenės interesą, ten stovėtų buvusios sodybos pamatai ar teisėtai pastatytas gyvenamasis namas“, – pasakojo advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions“ advokatė Sandra Bliuvaitė-Šulčienė.

Miškas – nacionalinė vertybė

Aiškindama, kodėl Lietuvoje egzistuoja tokie griežti įstatymai dėl statybos miške, advokatė S.Bliuvaitė-Šulčienė remiasi Konstitucinio teismo nutarimais, kad miškas yra visuotinę reikšmę turinti vertybė, kurios apsauga yra užtikrinama statybos draudimais.

„Konstitucinis teismas išaiškino, jog miško žemėje galima tik medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Tad draudimas miško žemėje statyti statinius (išskyrus medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusius įrenginius), Miškų įstatyme buvo įtvirtintas nuo pat 1995-ųjų“, – kalbėjo advokatė.

Įstatymo papildymas su keliomis išimtis, kaip senųjų sodybų atkūrimas ar visuomenės interesą tenkinančios statybos miške, priimtas 2011-aisiais, o įsigaliojo tik 2013-aisiais.

Stovi įregistruotos pirtys

Nors įstatymai dėl statybos miškuose ar paežerėse yra griežti, įvairiausių pastatų tokiose teritorijoje tikrai pilna: nuo paprastų pavėsinių iki naujai pastatytų erdvių gyvenamųjų namų. Kaip tokie namai išdygta?

„Didelė tikimybė, kad tokie namai stovi teisėtai, nes jie buvo pastatyti ant senų pastato pamatų atkuriant senas sodybas arba gali būti įregistruoti kitos paskirties namais, pavyzdžiui, stovi gyvenamasis namas, bet jis įvardytas kaip pirtis ar valtinė“, – pasakojo advokatų bendrijos „Jures“ teisininkė Raimonda Joskaudienė.

Pasak teisininkės, tai galima paaiškinti ir tuo, kad statybų įstatymai dažnai kinta, todėl pasinaudoję palankiomis įstatymų nuostatomis, žmonės suskubo pradėti statybą sklypuose prie ežerų ar miškuose.

Baudos už kiekvieną tvoros metrą

Svajojantiems apie namą ežero ar kito vandens telkinio pakrantėje, taip pat teks pasidomėti įstatymais, nes pastato statyba leidžiama ne arčiau kaip 50 metrų nuo pakrantės apsaugos juostos, potvynio neužliejamoje teritorijoje, pakrantės zonoje taip pat negalima tverti ir tvorų.

„Už kiekvieną neteisėtai pastatytos tvoros metrą tikrai teks susimokėti bent 500 litų kas mėnesį tol, kol ji bus nugriauta“, – priminė R.Joskaudienė.

Neabejotina, statyti tvoras pakrantės zonoje tikrai įžūlu, tačiau ką daryti žmogui, kuris neketina nei tvora ežero apsitverti, nei prie pat kranto sodybą statyti, tiesiog pasistatyti namą priklausančiame sklype?

Vieninteliai teisininkų patarimai, ką daryti miške paežerėje esančiame sklype, – vasarą ilsėtis pasistačius palapinę ar atvažiuoti kemperiu, kurį būtina statyti ne arčiau kaip 25 metrai nuo ežero miško kelio pakraštyje, nepažeidžiant miško paklotės.

Tad, kalbant praktiškai, jei jūsų turimas sklypas su miško keliu nesiriboja, vadinasi, atvykus kemperiu ir poilsiaujant prie vandens, teks dar visus reikalingus daiktus temptis su savimi, nes jūsų transporto priemonė stovės kur kas toliau nuo vandens.

Nerizikuokite neleistinomis statybomis

Nors baudos už neleistinas statybas (tiek rekonstrukciją, remontą ar griovimą) gali siekti nuo šimto iki kelių dešimčių tūkstančių litų, žmonės nesibaimina pažeisti įstatymus. Vien per šių metų pirmąjį pusmetį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija užfiksavo 258 savavališkos statybos atvejus.

„Blogiausiu atveju, jei namas pastatytas be suderintų projektų ar leidimų ir yra ypatingos reikšmės saugomose teritorijose, organizatorius neatsipirks tik bauda, jam bus liepta sumokėti už padarytą žalą gamtai ir statinį nugriauti“, – teigė R.Joskaudienė.

Už savavališkus miško kirtimo darbus taip pat baudžiami griežtai: už nukirstus medžius ir krūmus gali tekti susimokėti iki 60 tūkst. litų konfiskuojant medieną ar gautus pinigus už ją ir atimant kirsti naudotus įrankius. Statybų inspekcija dažnai tokių statinių aptinka per įvairiausius patikrinimus ar tikrindama kaimynų ar kitų asmenų pateiktus skundus.