Skardos lankstymas: skardos gaminiai, metalinės tvoros, parapetai, stogų dangos bei skarda stogui. Priimami individualūs užsakymai skardos lankstymui. Taip pat statybinės medžiagos- statybiniai blokeliai, statybinės plytos, šiltinimo medžiagos bei ka... 
„Esu viena iš nekilnojamojo turto krizės nukentėjusiųjų“, – savo istoriją pradėjo Jelena.
Moteris pasakojo, kad prieš krizę susiviliojo įsigyti būstą – 2 kambarių butą.
„Kadangi butai buvo išperkami kaip dešrelės sovietmečiu, teko butą rinktis iš projekto ir jį rezervuoti, kai dar tik buvo kasama duobė pamatams statyti“, – tęsė Jelena.
Prieš krizę moteris turėjo gerą darbą, užėmė aukštas pareigas, uždirbo didelį atlyginimą. Nusprendusi įsigyti butą ji kreipėsi į banką, kuris pasiūlė geras paskolos sąlygas. Jelena sutarė dėl paskolos finansavimo ir skolintais iš banko pinigais projekto vystytojui sumokėjo apie 40 tūkst. Lt.
„Beliko tik svajoti apie įsikūrimą ir statybų pabaigą. Ir štai po metų atėjo sunkūs laikai. Kaip tik prieš baigiantis statyboms praradau darbą. Statybų bendrovė pradėjo spausti, kad jau laikas pasirašyti perdavimo aktą bei pervesti likusią sumą. Greitai susiradau kitą darbą. Tiesa, su mažesniu atlyginimu, tačiau jo daugiau nei pakako sutartai sumai iš banko skolintis“, – prisiminė Jelena.
Deja, bankui taip neatrodė – pateikusi reikiamus dokumentus bankui, moteris sužinojo, kad likusi paskolos suma jai nebus išduota. DELFI skaitytojos teigimu, bankas argumentavo, kad moteris pakliuvo į rizikos grupę.
„Bankas pareiškė, kad išduos likusią sumą pinigų, tik tuo atveju, jei išdirbsiu bent pusmetį naujame darbe. Suprantama, tiek statybų bendrovė laukti negalėjo ir nenorėjo, todėl teko atsisakyti išsvajoto buto. Viso to pasekmės – sumokėtas ir negrąžintas 40 tūkst. Lt avansas“, – užtikrino Jelena.
Praėjus porai mėnesių moteris kreipėsi į teisininkus, kurie patarė pareikalauti statybų bendrovės grąžinti avansą, nes sutartį ji neva privalėjo nutraukti dėl trečiųjų asmenų kaltės.
„Teisininkams kreipusis į statybų bendrovę, buvo gautas atsakymas, kad statybų bendrovė, atlikusi dalinę apdailą, patyrė daug didesnių nuostolių nei mano sumokėtas avansas. O tuomet teisininkai pasakė, kad ši byla būtų pražūtinga“, – savo nusivylimu dalijosi DELFI skaitytoja.
Iki šiol Jelenai tenka kas mėnesį mokėti įmokas už prarastus 40 tūkst. Lt.
„Butas buvo parduotas praktiškai tą pačią savaitę, kai pasirašiau atsisakymą. Bankas gauna iš manęs pinigus, statybų bendrovė ir toliau klesti“, – savo liūdną patirtį baigė pasakoti moteris.
Avansas paprastai negrąžinamas
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris, advokatas Egidijus Langys teigė, kad Jelenos situaciją komentuoti, nematant sutarties su nekilnojamojo turto vystytojais, sudėtinga.
Vis dėlto advokatas priminė, kad dažniausiai panašiose sutartyse pradinis įnašas būna įvardytas kaip avansas, kuriuo pirkėjas užsitikrina, kad pardavėjas norimo būsto neparduos kažkam kitam.
Avansas tampa garantija klientui, kad turtas nebus parduotas kitam.
Dažniausiai pagal standartines sutartis, pasak teisininko, pirkėjui atsisakius pirkti būstą, už kurį jau sumokėtas avansas, šis lieka nekilnojamojo turto vystytojui.
„Dažniausiai atsisakius pirkti būstą avansas lieka statytojui kaip minimalūs nuostoliai dėl to, kad būstas galėjo būti parduotas kitam klientui. Rezervavęs būstą vystytojas neteko galimybės jį parduoti kitam asmeniui“, - aiškino advokatas.
E. Lingys teigė, kad netgi jei sutartyje įrašyta, kad avansas yra negrąžinamas, pirkėjui sulaukus finansinių sunkumų galima bandyti draugiškai tartis su nekilnojamojo turto vystytoju, kad šis avansą grąžintų.
