Pagrindinis » Straipsniai » Nekilnojamas turtas

Bjauri kaimynystė numuša būsto vertę, o ypač - gyvenimo kokybę

Netikėta, nepageidaujama, bjauri kaimynystė, kai jūsų turėtą puikų vaizdą kažkas užstato, nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo metais virsta rimta problema, kuri net ir sprendžiama sunkiai. Šalia gyvenamųjų namų dygsta verslo ir prekybos centrai, šalia ramaus kvartalo nutiesiamas itin intensyvaus eismo kelias, o peizažą užstoja naujas daugiabutis.

„Deja, realybė tokia, kad sužinoti anksčiau nei prieš 1–2 metus apie tokią kaimynystę kone neįmanoma. Komercinius sklypus verslininkai nuperka taip greitai, lygiai taip pat greitai prasideda prekybos centrų statybos, o miesto detaliuosiuose planuose jų nėra", – sako nekilnojamojo turto ekspertė Gitana Pocienė.

Prieš kelerius metus Vilniuje, Justiniškėse, pastatyto daugiabučio gyventojai nustėro išvydę jų namo pašonėje prasidėjusias statybas. Labai greitai paaiškėjo, kad čia iškils pastatas, kuriame veiks prekybos centras „Rimi“. Žinoma, kai žmonės pirko butus, niekas jų apie tokią kaimynystę neįspėjo. Statomas pastatas yra labai arti – vos 7 metrai nuo gyvenamojo namo. Net kilus gaisrui ugniagesiams būtų sunku privažiuoti. Ką jau kalbėti apie gyvenimo kokybę.

Ar įmanoma apsisaugoti tokios kaimynystės? Pasirodo, ne.

Kai gyventojai kreipėsi į teismą, išgirdo, kad tarpui tarp namo ir parduotuvės, remiantis priešgaisrinės saugos normomis, užtenka kiek daugiau nei 5 metrų.

O savivaldybės atstovai jiems paaiškino, kad prekybos centrui statybos leidimai buvo išduoti teisėtai, nes pastato statytojai sklypą šioje vietoje buvo įsigijęs anksčiau, nei prasidėjo daugiabučio statybos.

Vadinasi, nėra jokių galimybių apsisaugoti nuo panašios kaimynystės, jei šalia namo yra nors keli metrai laisvos žemės?

„Perkant būstą būtina atkreipti dėmesį į statybų plėtros suaktyvėjimą, ypač didžiuosiuose miestuose. Šiandien statoma tikrai daug, o laisvi sklypai tušti ilgai nebūna“, – įspėjo G.Pocienė.

Pasak jos, žemės sklypai (tiek komerciniai, tiek gyvenamosios statybos) labai retai turi suplanuotus savininkus, tad sunku spėti, kas juose bus po kelerių metų.

„Jei nutarėte įsigyti būstą išskirtinėje vietoje, pirmiausia savivaldybėje (arba jos internetiniame puslapyje) pasidomėkite miesto plėtros projektais. Juose išvysite pagrindinius statinius, kelius. Jei aptiksite greta tuščią sklypą ar parką, tuomet turite išsiaiškinti, kokia to sklypo paskirtis. Jei komercinė, didelė tikimybė, kad jo vietoje bus pastatytas verslo centras ar viešbutis, galbūt prekybos centras, jei gyvenamoji – žinoma, bus statomas daugiabutis.

Prieš pasirašydami įsigijimo sutartį pasiteiraukite objekto savininko ar nekilnojamojo turto agento apie aplinkinius tuščius sklypus, jau esančius pastatus. Žinoma, perkamo būsto savininkas ar agentas nebūtinai jus teisingai informuos, jis arba pats visko nežino, arba turi tikslą kažką nuo jūsų nuslėpti", – patarė nekilnojamojo turto ekspertė.

Ji pabrėžė, kad būtina pasidomėti ir gretimo sklypo techniniais duomenimis. Savivaldybės architektai, žemėtvarkos skyrius turėtų teikti informaciją, koks leidžiamas sklypo užstatymo plotas, koks ribojamas aukštingumas.

Jei pro jūsų perkamo būsto langus matyti graži panorama, atkreipkite dėmesį į tai, kas yra šalia jūsų namo. Gal stovi koks žemesnis namas – tai gerai, nes greičiausiai ant jo nieko nestatys.O jei tuščias sklypas ar senas medinis namas su sklypu? Tuomet didelė grėsmė, jog ten kažkada iškils pastatas.

„Deja, prekybos centrų, degalinių kaimynystę sunku nuspėti, nes komercinius sklypus prekybos centrai ir degalines nuperka labai greitai, taip pat greitai ten pradedamos statybos, o miesto savivaldybes detaliuosiuose planuose jų nėra.

Geriausias pavyzdys vis besikeičiantys projektai prie „Akropolio", ant Šeškinės kalno riogsantys nacionalinio futbolo stadiono griaučiai. Tokių apmirusių projektų Vilniuje ir kituose miestuose yra pakankamai, tačiau jie tik laikinai apmirę, kažkada juk atgis. Tik klausimas, kas tai bus, kokia naujojo statinio paskirtis", – kalbėjo G.Pocienė.

Vilniuje yra daugybė pastatų, tarp kurių nėra išlaikytas joks atstumas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos (VPPV) viršininkas Audrius Čiuplys:

"Priešgaisrinis atstumas tarp gretimų pastatų gali būti sumažintas dar 20 procentų įvertinus besiribojančių pastatų lauko sienas, gaisro apkrovą, atstumą iki vandens šaltinių, ar pastatuose yra stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Galimi ir tokie atvejai, kai atstumas tarp pastatų yra visiškai neišlaikomas.

Tuomet yra statoma specialių ugniai atsparių statybinių konstrukcijų priešgaisrinė užtvara, dar vadinamu ekranu, kuri gaisro atveju neleistų ugniai išplisti į kitą pastatą.Toks ekranas turi atlaikyti ugnies šėlsmą nuo pusvalandžio iki trijų valandų.

Vilniuje yra daugybė pastatų, tarp kurių iš viso nėra išlaikytas joks atstumas, – pavyzdžiui, senuose blokiniuose namuose, kurie yra sujungti arba paliktas labai nedidelis tarpas. Visame Vilniuje yra problemiška privažiuoti prie degančių daugiabučių – kiemuose per arti auga medžiai, prigrūsta automobilių, pastatai stovi ant šlaitų."