Dėl sąskaitos pardavė butą
„Mes nesiginčijame, kad stogą reikėjo remontuoti, nes jis tikrai buvo prastos būklės. Tačiau pirmiausia įtarimų sukėlė darbų kaina, nes atrodė, kad mums uždengs briliantinį stogą. O paskui paaiškėjo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, nes jau po kelių mėnesių pro naują stogą į butus ėmė sunktis vanduo“, - dėstė Klaipėdoje esančios Vyšnių gatvės gyventojai.
Jie gyvena nedideliame daugiabučiame name – jame vos 12 butų. Namo stogo plotas – 615 kvadratinių metrų, o konkurse išrinkta bendrovė jį suremontuoti pasiūlė už beveik 150 tūkst. litų. Pasiūlyta kaina buvo mažiausia, todėl namą administruojanti bendrovė šią įmonę ir pasamdė remontuoti stogą.
Už darbus sumokėta suma gyventojams buvo išdalyta pagal jų turimo buto plotą. Vidutiniškai kiekvienam butui už namo stogo remontą reikėjo sumokėti po 12 tūkst. litų.
Du butai name priklauso Klaipėdos savivaldybei ir ji, nesigilindama į jokias detales, pateiktą sąskaitą iškart sumokėjo.
Name gyvenusi garbaus amžiaus moteris butą pardavė, nes tokia suma už stogo remontą jai pasirodė nepakeliama – pinigų nebūtų likę net maistui.
Kiti gyventojai pateiktą sąskaitą pradėjo mokėti dalimis. Tačiau jau po kelių mėnesių pro naują auksiniu pramintą stogą į butus pradėjo veržtis lietaus vanduo.
Lubas apipylė pati?
„Buvo akivaizdu, kad darbai atlikti nekokybiški. 150 tūkst. litų buvome priversti sumokėti už kiaurą stogą. Namo administratorius nieko nedarė, konstatavo, kad mano buto lubos šlapios, nes pati jas apipyliau. Tada ir trūko kantrybė, nusprendžiau teisybės ieškoti teisme“, – pykčiu vis dar virė aktyviausia namo gyventoja Virginija (pavardė redakcijai žinoma - V. S.).
Ji kreipėsi į teisininkus, kurie padėjo parengti ieškinį. Juo buvo prašoma pripažinti, kad stogo darbai atlikti nekokybiškai, nustatyti, kiek kainuotų ištaisyti defektus ir ta suma sumažinti rangovų pateiktą sąskaitą.
Ieškinį pasirašė tik viena Virginija, nes kiti namo gyventojai tikino neturintys pinigų nei advokatams, nei kitoms teismo išlaidoms. Todėl ieškove tapo tik Virginija, kiti gyventojai buvo pripažinti suinteresuotais asmenimis jos pusėje, o atsakovais paskelbti stogą remontavusi bendrovė ir daugiabutį administruojanti įmonė. „Tai buvo ypač keista. Juk namo administratorius turi ginti gyventojų interesus, tačiau jis stojo į kitą pusę“, – stebėjosi teisininkė Laura Sereckė.
Pašalinti defektus – 76 tūkst. litų
Kai byla buvo pradėta nagrinėti, teismas paprašė patikslinti ieškinį – nurodyti konkrečią sumą, kuria siekiama sumažinti už namo stogo remontą pateiktą sąskaitą.
„Tada pasikvietėme vieną statybų bendrovę, jos atstovai apžiūrėjo stogą ir patikino, kad ištaisyti visus defektus kainuotų 80 tūkst. litų. Tuomet ir patikslinome ieškinį – paprašėme, kad būtų pripažinta, jog gyventojai už namo stogo remontą turi sumokėti 70 tūkst., o ne 150 tūkst. litų“, - pasakojo teisininkė L. Sereckė.
Tačiau teismas negalėjo remtis privačios statybų bendrovės pateikta išvada, todėl Virginija paprašė, kad būtų skirta teismo ekspertizė įvertinti suremontuoto stogo būklę. Teismas tokį prašymą patenkino.
„Tada iš Teisingumo ministerijos tinklalapio išsitraukėme nepriklausomų, prisiekusių, kvalifikuotų ekspertų sąrašą. Panagrinėjome, kurie jų dirba Klaipėdoje, pasiklausinėjome profesionalių žmonių, kurie ekspertai turi didžiausią kvalifikaciją ir patirtį, o tada vieną jų ir pasirinkome“, – teigė L. Sereckė.
Nepriklausomas ekspertas nustatė, kad ištaisyti suremontuoto stogo defektus kainuotų 76 tūkst. litų, nes čerpes reikia nuimti, tinkamai sutvarkyti stogo pagrindą ir tada jį vėl uždengti.
Pasiūlė užklijuoti lipnia juosta
„Suprantama, kad tokia nepriklausomo eksperto išvada atsakovams nepatiko, todėl jie paprašė dar vienos ekspertizės. Kadangi paprašė jie, tai jie ir rinkosi ekspertą. Jis, berods, buvo iš Gargždų“, - prisiminė teisininkė.
Ir ją, ir gyventojus ištiko šokas, kai nepriklausomo eksperto pateiktoje ekspertizėje buvo parašyta, kad ištaisyti stogo defektus kainuotų vos 1 tūkst. litų.
„Teismui jis taip ir paaiškino, kad nebūtina imtis drastiškų priemonių ir perdegti stogą, o užtenka kelias problemines vietas tiesiog užklijuoti lipnia juostele“, – patirto šoko vis dar negalėjo nuslėpti L. Sereckė.
Tuomet savo interesus ginančiai Virginijai liko vienintelė išeitis – rizikuoti ir teismo prašyti skirti trečią nepriklausomą ekspertizę.
Ją atlikti buvo pasikviestas ekspertas iš Vilniaus, jis nustatė, kad ištaisyti stogo remonto defektus kainuotų apie 9 tūkst. litų.
„Iki šiol nesuprantu, kaip dirba teismo ekspertai, jei jų pateiktose ekspertizėse sumos svyruoja nuo 1 tūkst. iki 76 tūkst. litų. Įtarimų, kad atsakovų pasirinktas ekspertas galėjo kaip nors netinkamai pasielgti, turime, tačiau įrodymų – ne, todėl nieko negalime padaryti“, – teigė L. Sereckė.
Pasirinkimas – per vidurį
Kai buvo atliktos visos ekspertizės, teismas paskelbė savo spendimą. Jis konstatavo, jog daugiabučio namo stogas suremontuotas nekokybiškai, tačiau ištaisyti jo defektus kainuoja apie 9 tūkst. litų, todėl tokia dalimi turi būti sumažintos sąskaitos gyventojams.
„Suprantu teisėją, kad ji pasirinko trečios ekspertizės duomenis. Ekspertas buvo iš Vilniaus, todėl esą mažiausiai suinteresuotas neteisingu vertinimu. Be to, ši ekspertizė buvo per vidurį – tarp didžiausios ir mažiausios sumos. Teismą galima suprasti, bet ekspertų darbo – ne. Kaip trys ekspertai gali pateikti tokias visiškai skirtingas išvadas?“ – stebėjosi teisininkė.
Kai teismas konstatavo, jog stogo remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, rangovai tokį sprendimą dar apskundė aukštesnės instancijos teismui. Tačiau šis paliko galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuris jau įsiteisėjo.
Sąskaitas sumažino 500 litų
„Ir dabar turime tokią situaciją: pripažinta, jog stogas buvo suremontuotas nekokybiškai, jis ir toliau yra kiauras, gyventojų butai nuolat užpilami. Tačiau žmonės nebeturi pinigų naujam remontui, nes vis dar turi mokėti sąskaitas už anksčiau atliktus darbus“, – konstatavo L. Sereckė.
Namo administratorius gyventojams sąskaitas už stogo remontą šiek tiek sumažino – tiek, kiek nurodė teismas. Darbai, teismo sprendimu, kainavo ne 150 tūkst. litų, o maždaug 141 tūkst. litų.
„Laimėjome beveik 9 tūkst. litų, tačiau kai šią sumą išdalijo visiems gyventojams, kiekvienam jų sąskaita sumažėjo maždaug po 500 litų, bet už kiaurą stogą vis tiek reikia sumokėti po daugiau nei 10 tūkst. litų“, – skaičiavo L. Sereckė.
Šioje istorijoje labiausiai finansiškai nukentėjo teisybės ieškojusi Virginija. Kadangi ieškovė buvo ji viena, tai ji privalėjo sumokėti už dviejų ekspertų darbą – apie 16 tūkst. litų, žyminį mokestį, kitas bylinėjimo išlaidas. Teisybės paieškos teisme moteriai kainavo apie 30 tūkst. litų.
„Už stogo remontą Virginija buvo gavusi apie 12 tūkst. litų sąskaitą. Kol vyko teismai, ji sąskaitos nemokėjo, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai, todėl dabar sąskaita jau siekia apie 16 tūkst. litų ir dar pridėkime 30 tūkst. litų teismo išlaidoms. Taigi, jei moteris nebūtų ieškojusi teisybės, o tik sumokėjusi sąskaitą, jai tai būtų kainavę gerokai pigiau. Dabar ji rado teisybę, išleido daugybę pinigų, bet yra dar blogesnėje situacijoje, nes teismo sprendimą, kad stogas suremontuotas nekokybiškai, gali pasidėti į stalčių. Kitų teisinių priemonių, kaip apsisaugoti nuo tokio apiplėšimo, nėra“, – reziumavo L. Sereckė.
