Interneto skelbimų portaluose galima rasti du nuomai siūlomus šiame rajone stovinčius namus.
Besidomintiems tokio prabangaus turto nuoma siūloma už 15 tūkst. Lt per mėnesį išsinuomoti 343.91 kv.m pilnai įrengtą penkių kambarių namą.
Namo nuomos skelbime pabrėžiama, kad tai – išskirtinai prabangus ir stilingas būstas uždaroje saugomoje teritorijoje su greta gyvenančiais solidžiais kaimynais.
Beje, šį namą galima ir nusipirkti už 6,8 mln. Lt.
Ieškantiems dar brangesnio būsto nuomai, tame pačiame kvartale už 18 tūkst. Lt per mėnesį galima išsinuomoti 605 kv.m ploto dviejų aukštų namą. Tiesa, kiek matyti iš skelbime pateikiamų nuotraukų, aštuonių kambarių įrengtame name trūksta baldų. Beje, šį namą taip pat galima įsigyti už 6,59 mln. Lt.
Abu namai statyti 2008 m.
Iki 10 tūkst. Lt lietuviams dar suprantama
„Šis kvartalas visuomet buvo labai brangus, garsėjo ypatinga kaimynyste ir tuo, kad ne kiekvienas norintis ten galėdavo apsigyventi. Kiek žinau, ten ir būsto išlaikymo išlaidos yra pakankamai didelės“, - DELFI sakė bendrovės „Inreal valdymas“ pardavimų vadovė Sigita Jokšienė.
Taigi, anot jos, ir namų nuomos kainos čia nėra įprastinio dydžio.
„Anksčiau namai ten būdavo parduodami, gal ir dabar jie parduodami, tačiau, matyt, sunku atrasti pirkėjų. Iki 10 tūkst. Lt namo nuomos kaina Lietuvos klientui yra įsivaizduojama. Turime pavyzdžių, kai Antakalnyje už 7 tūkst. Lt. nuomojami namai. Žinoma, tai yra nekasdieniai klientai, žmonės, kurie su visa šeima keliasi į Vilnių iš kitų Lietuvos miestų“, - komentavo pašnekovė.
15 tūkst. Lt už namo nuomą, jos nuomone, galėtų mokėti iš užsienio su šeima atvykstantys įmonių vadovai.
„Galbūt įmonės galėtų juos nuomoti tenkindamos pageidaujamo specialisto reikalavimus. Tokie atvejai yra pakankamai reti, bet tikrai įmanomi“, - svarstė S. Jokšienė.
Laikyti užrakinus – per didelė prabanga
Nekilnojamojo turto paslaugų „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada sakė, kad šiuo metu kvartalas nebėra toks uždaras, koks buvo jos steigimo pradžioje.
„Jeigu žmogui kurį laiką neišeina parduoti turto, tai kodėl jo neišnuomojus. Į nekilnojamąjį turtą, kuriame žmonės patys negyvena, žiūrima kaip į pinigus, kurie turi nešti grąžą, taigi arba jį parduoda, arba nuomoja. Laikyti jį užrakinus turbūt yra per didelė prabanga“, - DELFI komentavo jis.
Pasak pašnekovo, tokį būstą gali nuomotis diplomatai arba atvykęs užsienio verslininkas.
„Manau, kad retai kada vietinis lietuvis nuomotųsi tokį namą, tuo metu užsieniečiams mūsų nuomos ar parduodamo nekilnojamojo turto kainos atrodo pakankamai įkandamos ir jie gali tiek mokėti. Nors, kita vertus, šioje srityje taisyklių nėra. Pavyzdžiui, galbūt žmogus greta statosi namą ir nori kurį laiką pagyventi nuomojamame būste tame pačiame kvartale“, - kalbėjo M. Čiulada.
DELFI primena, kad anksčiau norint šiame kvartale įsigyti sklypą, reikėdavo gauti kaimynų rekomendacijas, dabar neoficialiai kalbama, kad požiūris į naujus kaimynus tapo atviresnis.
Aštuonių hektarų uždaroje pušyno teritorijoje įsikūrusi 32 namų Laurų gyvenvietė prisišliejusi prie Neries upės vingio. Gyvenvietės teritorija saugoma, čia sumontuotos vaizdo kameros.
Anksčiau neoficialiai ji buvo vadinama „VP dešimtuko“ kvartalu, nes jame turto buvo įsigiję kai kurie šios grupės verslininkai.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad gyvenvietėje galioja griežtos taisyklės, pavyzdžiui, nelaikyti šunų.
