Pagrindinis » Straipsniai » Paslaugos, darbas

Ekspertai pataria: nesusigundykite greitais draudimo pinigais, mainais į žaibišką apsisprendimą

Dėl ko draudžiame savo turtą? Suprantama, dėl to, kad ištikus kokiai nors bėdai, draudimo bendrovė atlygintų nuostolius, kurie kai kada gali siekti ne vieną tūkstantį litų. Tačiau kartais draudimo kompanijų apskaičiuota suma gerokai skiriasi nuo tos, kurią išleidžiame remontuodami būstą.

Kodėl draudimo kompanijų nuostolių vertinimo ekspertų apskaičiuota atlyginimo už patirtą žalą suma taip skiriasi nuo realios remonto darbų ir medžiagų kainos?

Draudimo kompanijos taupo mūsų sąskaita?

Draudimo kompanijų darbuotojai, kurie atvyksta apžiūrėti būsto ir sugadintų jame esančių daiktų, dažniausiai skuba, nes per dieną turi ne vieną ir ne du iškvietimus. Be to, paprastai jie tik užfiksuoja tai, kas sugadinta, aprašo situaciją, bet neskaičiuoja nuostolių. Tai, ką parodo ir papasakoja buto šeimininkas, sugula į ataskaitą, kuri vėliau perduodama skaičiuotojams. Pastarieji, atlikę savo darbą – suskaičiavę, kiek kainuoja tai, kas užfiksuota apžiūros dokumentuose, – nukentėjusiojo duomenis siunčia dar toliau.

Draudimo kompanijos neretai laikosi nuostatos, kad gali būti remontuojama tik pažeistoji paviršiaus dalis ar sugadinta apdailos vieta, todėl jų atstovai sako, kad reikės „tik tą plotelį sutvarkyti“, ir vertina, kiek kainuos būtent sugadintos dalies remontas, nekreipdami dėmesio į visumą, – aiškina nepriklausomi nuostolių vertinimo ekspertai.

Meistrai turi priešingą požiūrį – dažniausiai neapsiima gramdyti klijų nuo atšokusios keraminės plytelės ir ją klijuoti iš naujo. Jie nerizikuos, jei prašysite nudažyti tik vieną sieną iš keturių, ir nesutiks pakeisti sugadintą vieną ar dvi apmušalų juostas. Nepaisant to, jei apžiūros ataskaitoje nepažymėta, kad, tarkime, dėl dalies lubų spalvos, pakitusios nuo vandens, perdažyti reikės jas visas, skaičiuotojas papildomų darbų bei medžiagų ir neįtrauks į žalos atlyginimo kainą. Tačiau anot nepriklausomų ekspertų, nepalanki draudimo išvada neužkerta kelio sulaukti pakankamai pinigų, jei tik elgsimės teisingai.

Statybininkai pasiūlymo atsisakė

Prieš kurį laiką užsidegė ponios Rūtos (vardas pakeistas), gyvenančios Kaišiadorių rajone, namo pastogė. Ugnis greitai išplito, įsimetė į medines namo konstrukcijas, kurios buvo aptaisytos plokšte. Tačiau apžiūros metu tai nebuvo pastebėta. Kuomet draudimo kompanija atsiuntė sąmatą, kurioje siūlė, iš pirmo žvilgsnio, nemažą 80 tūkst. litų sumą, Rūta pasikvietė statybininkus ir paklausė, ar jie apsiimtų atlikti darbus. Bet specialistai pasiūlymo atsisakė – kadangi sąmatoje nebuvo numatytos paslėptų konstrukcijų remonto sąnaudos, suma jiems pasirodė per maža.

Tačiau draudimo bendrovė atkakliai laikėsi savo pozicijos ir nesutiko peržiūrėti remonto sąmatos, todėl ponia Rūta kreipėsi į nepriklausomus ekspertus. „Pastarieji, skirtingai nei draudimo bendrovės specialistai, užtrukę pas mane valandą ar pusantros, matavo ir aprašinėjo nuostolius visą dieną. Jų skaičiavimai patvirtino, kad nuojauta patyrusių statybininkų neapgavo“, – pasakojo ji.

Namo savininkė dar nesulaukė jai priklausančių pinigų, tačiau, pasak Rūtos, po to, kai ji pateikė nepriklausomų ekspertų ataskaitą, kurioje darbai ir medžiagos įvertintos daugiau nei 100 tūkst. litų, draudimo bendrovės atstovai sutiko pradėti derybas dėl to, kokio dydžio atlyginimas už patirtą žalą jai turi būti išmokėtas.

Dėl poros lentelių nenorėjo atnaujinti grindų

„Bute buvo išklotos ąžuolinio parketo grindys. Medis natūralus, lentelės. Šeimininkams tai kainavo labai daug, tačiau meistrai, kurie klojo parketą, sakė, kad grindys yra „ekskliuzyvinės“, ypač vertinamos vakaruose ir bent 50 metų vargo su jomis nebus. Juk tai „ne koks laminatas“. Anot jų, netgi nekilnojamojo turto vertė dėl tokių grindų bus didesnė“, – vienos savo klientės, ponios Janinos istoriją pasakoja nepriklausomas ekspertas Tauras Mičiuda.

Daug pinigų išleidusi vilnietė ne tik didžiavosi savo pirkiniu, o ir jį labai saugojo ne vienerius metus: kojas valėsi, su batais nevaikščiojo, rūpestingai prižiūrėjo. Tačiau lemiamu faktoriumi, suniokojusiu unikalų parketą, tapo kaimyniniame bute trūkusi unitazo žarnelė.

Kartą grįžusi namo po darbo ant brangaus parketo Janina pamatė didžiulę balą. Viena parketlentė netrukus pajuodavo, kitos lentelės kraštai užsirietė į viršų, dar kitur – pakito lako spalva. Laimei, Janina buvo apdraudusi savo turtą, tad apie nelaimę iš karto pranešė draudimo bendrovei. Tačiau tuo, ką iš jų išgirdo, net negalėjo patikėti. „Kambarys nedidelis, pažeidimai nedideli (gyventi galima), tad kelių šimtų litų remontui turi užtekti“, – nuskambėjo draudimo verdiktas.

„Gal ir užtektų, jei užklosi parketą kilimu ir neimsi į galvą, kas yra po juo. Bet tokios grindys buvo pirktos ne tam, kad jas po kilimais slėptum“, – prisimena ponios Janinos žodžius T. Mičiuda.

Jo vadovaujami nepriklausomi ekspertai nustatė, kad norint sutvarkyti grindis, reikės pakloti keturženklę sumą: šlifavimo mechanizmų nuoma – 250 litų, šlifavimo medžiagos – 200 litų, gruntas ir lakas – 450 litų, vienkartinis volelis – 50 litų, dulkių siurblio maišai po 10 litų už vienetą ir t.t. Prie šios sumos dar reikia pridėti atlygį meistrams – už keturias darbo dienas.

„Šiuo atveju nebuvo galima padaryti taip, kaip siūlė draudimo bendrovė, t. y. perdažyti vos kelias lenteles. Norint, kad sugadintos parketo dalys po remonto nesiskirtų nuo likusiųjų, reikėjo iš naujo šlifuoti ir lakuoti visas kambario grindis“, – aiškina T. Mičiuda.

Po remonto turi būti ne blogiau, negu prieš nelaimę

Analogiškų situacijų, anot ekspertų, pasitaiko neretai – ne tik dėl parketo, bet ir dėl atšokusių ar sudužusių sienų plytelių, sienų apmušalų ir kitų dangų. Kartais pakeisti tik jų dalį neįmanoma dėl to, kad tokių paprasčiausiai jau nėra pirkti, nes gamykla seniai negamina. Tokiais atvejais logiška tikėtis, kad bus kompensuota už gerokai didesnio ploto, negu sugadintasis, sutvarkymą. Be to, dažniausiai pakeitus tik vieną sugadintą detalę, bendras erdvės vaizdas po remonto būtų prastesnis už buvusį, o taip neturėtų būti. Į tokias aplinkybes taip pat turi būti atsižvelgta ir įvertinta, aiškina ekspertai.

„Draudžiamųjų įvykių būna įvairių – nuo dėmės sienoje, išbrinkusios parketlentės ar atšokusios keraminės plytelės iki sudegusių namų ar sprogusių gamyklų. Ir svarbiausias vertintojų darbo tikslas – apskaičiuoti, kiek kainuos suniokoto objekto atkūrimas, kad jis būtų (atrodytų) ne blogesnis, nei buvo iki nutinkant įvykiui – užpylimui, gaisrui ar kitai nelaimei“, – pabrėžia T. Mičiuda.

Pašnekovas aiškina, kad norint sužinoti, kiek pinigų reikės patirtiems nuostoliams atlyginti ir sugadintam turtui atstatyti, būtina įvertinti, koks remontas bus atliekamas: kokia taikytina technologija, kokius darbus reikia atlikti ir koks jų eiliškumas, apimtis, kiek ir kokių medžiagų bus sunaudota.

„Čia ir pakastas šuo: ne kiekvienas gali pasakyti, kaip turi būti atliekami tam tikri darbai. Mokėjimas nustatyti, kokią darbų atlikimo technologiją reikia pritaikyti – ne „vadovėlinę, teorinę“, o tikrai įgyvendinamą, paprastai yra ilgos patirties tam tikroje statybos srityje rezultatas“, – įsitikinęs ekspertas, pabrėžiantis, kad sąmatoje neteisingai sudėlioti darbai nukentėjusiajam gali kainuoti labai brangiai.

Nesusigundykite „žaibiškais“ pinigais

Jei ištiko nelaimė, norisi kuo greičiau gauti pinigus, susiremontuoti ir pamiršti visas bėdas. Tačiau derėdamiesi su draudimo bendrove dėl žalos atlyginimo, neskubėkite priimti „paskutinės minutės“ pasiūlymo – nesusigundykite pažadu greitai pervesti pinigus mainais į žaibišką apsisprendimą, pataria nepriklausomi ekspertai.

„Graži pakuote ne visuomet reiškia ir gerą turinį. Nesikuklinkite paprašyti popierinės detalios sąmatos, išvadų, sprendimų, duomenų, kuriais remiantis atlikti apskaičiavimai. Geriau sugaišti laiko ramiai apgalvojant ir apsvarstant pasiūlymą, nei sutikti ir paimti per mažai pinigų, o paskui graužtis ir krapštyti remontui savus“,– dar vieną patarimą, kuriuo vadovaudamiesi galime išvengti klaidų bendraudami su draudimo bendrovių specialistais, pateikia T. Mičiuda.

Nepriklausomi ekspertai pataria nukentėjusiajam prieš kreipiantis į draudimo bendrovę atlikti tam tikrus „namų darbus“. „Laukdami draudimo kompanijos atstovo, pasidomėkite, kaip gali būti remontuojama sugadinta vieta. Pavyzdžiui, jeigu bus keičiamos grindys, reikės išnešti baldus, o virtuvėje dar ir buitinę techniką išmontuoti. Po remonto – vėl viską sunešti ir sumontuoti. Tai taip pat sudarys nemenką sumą, todėl draudimo kompanijos atstovas turėtų įrašyti jūsų paminėtus papildomus darbus į apžiūros aktą ar sau pasižymėti, kad vėliau tai būtų įtraukta į sąmatą”, – pataria T. Mičiuda.

Patyręs ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo vertintojai yra linkę viską skaičiuoti vidutinėmis kainomis, todėl jei realybėje sugadinti daiktai yra brangesni nei vidurkis, į tai būtina atkreipti dėmesį. Verta prisiminti, kur pirktos sugadintos medžiagos, kiek jos kainavo, o jei įmanoma, susirasti pirkimo kvitus. Taip bus lengviau įrodyti tiesą. Tačiau svarbiausias patarimas – atidžiai skaityti sutartis, kad ištikus nelaimei nepaaiškėtų, jog savo turtą apdraudėte visai kitaip, negu įsivaizdavote, nes standartinėse sutartyse dalis atvejų paprastai neaptariami ir lieka už draudiminio įvykio ribų.

O jeigu jūsų turtas nebuvo draustas, su žalos kaltininkais derėtų tartis vadovaujantis tais pačiais principais – kad sugadintas turtas po remonto neturi atrodyti blogau nei praeityje.

Žalos24 archyvo nuotraukos