Pagrindinis » Straipsniai » Nekilnojamas turtas

Pavargę nuo gyvenimo nuosavuose namuose žmonės grįžta į miestą?

Žmonės pajuto ką reiškia turėti namą – tai tarsi priklausomybė nuo ūkio, kad ir nedidelio. Jie nebenori dirbti žolės pjovėjais ir savo vaikų vairuotojais. Ne visiems patinka ir tokio gyvenimo būdo diktuojamas lėtesnis gyvenimo tempas. Nes gyvenimas verda kitur – ten kur yra muziejai, prekybos centrai, pasilinksminimo vietos ir žmonių pilnos miesto gatvės. Tuo neabejoja Laurynas Mituzas, nekilnojamojo turto (NT) projektus vystančios bendrovės atstovas.

NT plėtros specialistai teigia, kad susidomėjimas butais auga ne tik dėl gerėjančios ekonominės padėties, bet ir dėl to, kad keičiasi žmonių supratimas apie gyvenimo būdo privalumus.

Ilgą laiką daugeliui lietuvių tikros sėkmės etalonu buvo galimybė pasistatyti nuosavą namą ir, pageidautina, atokiau nuo miesto centro. Dabar gi pastebima priešinga tendencija: atsiranda vis daugiau norinčiųjų įsikurti butuose ir pernelyg nenutolti nuo miesto šurmulio.

Orientuojasi į mobilumą

Mūsų visuomenė tampa dinamiškesnė, žmonės vis daugiau rūpinasi savimi – tuo nesuabejosi, išvydęs kiek daug žmonių noriai dalyvauja įvairiuose bėgimo ir dviračių maratonuose.

„Aktyvų gyvenimo būdą mėgstantys miestiečiai laisvalaikį stengiasi leisti lauke, nes didžioji dalis jų darbo dienos prabėga biuruose. Tinkama aplinka ir infrastruktūra leidžia tai daryti patogiau, kai gyveni mieste. Tada ir į darbą nuvažiuoti nereikia automobilio, galima nubėgti arba numinti dviračiu“, - sako nuolatinis maratonų dalyvis architektas Julius Tomaševičius.

Kitaip nei planinės ekonomikos laikais, kai darbas buvo garantuojamas, dabar žmonės keliasi gyventi ten kur jo yra. Ir ne tik iš miesto į miestą, bet ir į kitą šalį ar kontinentą, o nemažai lietuvių išvykę padirbėti svetur pasisemia nuomininko patirties ir grįždami paprasčiau žiūri į galimybę gyventi nuomojamame būste.

Nebesivadovauja bandos instinktais

Psichologas Robertas Petruškevičius pastebi, kad mūsų visuomenė po truputį išsilaisvina nuo tam tikrų stereotipų ir žmogus ima žiūrėti, kas yra svarbu jam pačiam, o ne kopijuoti daugumos elgesį.

„Prieš daugiau kaip dvidešimt metų labai troškome kuo daugiau naujovių, naujų jaudinančių išgyvenimų, tačiau kartu nebuvome atsikratę per tiek metų mūsų visuomenėje įsigalėjusio bandos instinkto. Jei jau ko nors imamės tai visi iš karto, jei kažkas madinga – tai kone visi iki vieno vaikštome vienodi.

Žinoma, tam tikra visuomenės dalis visada išliks priklausoma nuo to kolektyvinio jausmo, tačiau dabar mūsų visuomenė darosi labiau struktūruota, didesnė dalis žmonių ima labiau paisyti savo individualių poreikių, o ne žvalgytis į kitus. Taip ir dėl būsto: pasidavę bangai žmonės puolė pirktis sklypų ir statytis namų, bėgti nuo miesto, tačiau taip pagyvenę dalis jų suprato, kad to jiems visai nereikia“, - aiškino psichologas.

Reikalavimai: modernus ir ekonomiškas

Pasak NT bendrovės atstovo, šiuolaikinis aktyvus miestietis renkasi ekonomišką, modernų butą miesto centre ar greta jo.

„Gyvenant bute jo išlaikymo išlaidos yra aiškios ir planuojamos, o namas yra nesibaigianti statyba ir investicijos. Gyvenant bute daugiau resursų lieka pamatyti pasaulį, mažesni įsipareigojimai ūkiui“, - buto privalumus vardijo L. Mituzas.

Jis pastebi, kad šiuolaikinis miestietis nenori už būstą mokėti daugiau nei reikia. Sutaupytas lėšas jis mieliau skiria savo pomėgiams finansuoti: keliauti, sportuoti, mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais.

Šiuolaikinį miestietį dominantis būstas turi būti ekonomiškas visokeriopai: modernios statybinės medžiagos ir technologijos, energiją taupanti architektūra, individualiai reguliuojamas šildymas. Visos gyvenimui reikiamos paslaugos turi būti šalia: parduotuvės, grožio salonai, sveikatos apsaugos įstaigos. Mažiau nei kilometras iki miesto savivaldybės, stambesnio prekybos centro.

Vardas, o ne adresas

Galiausiai perkamo būsto juntama vertė turi viršyti kainą. Matomas ir įsimintinas pastatas visada daro didesnį įspūdį nei tik adresas.

Skirtingai nei daugelis kitų verslų, stambūs gyvenamos statybos projektai yra, palyginus, ilgalaikiai, o jų sėkmė labai priklauso nuo plėtotojų sėkmės nuspėti paklausą parenkant ne tik vietą, bet ir koncepciją bei architektūrą. Todėl kiekvienas stambesnis projektas tampa paminklu laikmečiui, atspindinčiu ekonomines realijas.

NT projektas laikomas tikrai pasisekusiu jei pastačius ir pardavus pastatą jis ir toliau vadinamas pavadinimu, o ne adresu.

Perspektyviame miesto rajone įsigytas butas yra gera investicija.

Įsigyjant gyvenamą nekilnojamą turtą, kiekvienas pirkėjas turi savitą pasirinkimo kriterijų rinkinį. Vieniems svarbi gamta šalia namų, kitiems likvidumas. Turto kaina labiausia auga ten, kur yra naturalūs apribojimai naujai pasiūlai. Miesto pakraščiuose žemės yra daug, todėl pastatyti galima dar daug. Tačiau yra vietų, kur taip nėra.