Pagrindinis » Straipsniai » Nekilnojamas turtas

Pigesnio būsto medžiotojai tokių vis dar žvalgosi varžytinėse

Per pastaruosius metus nekilnojamojo turto kainoms ūgtelėjus, naujų namų ieškantys žmonės buvo priversti plačiau atverti pinigines. Tačiau norintys sutaupyti vis dar bando dalyvauti varžytinėse, kuriose galima įsigyti būstą net 30 proc. pigiau. Kaip tai dabar vyksta?

Vasarą susidomėjimas mažesnis

Vasaros metu nekilnojamojo turto pirkimai tiek paprastu būdu tiek iš varžytinių yra sulėtėję, dažniausiai dėl vieno objekto varžosi 5-6 žmonės, per mėnesį iš antstolio nuperkami 3-4 būstai. „Rudeniop rinkai atsigavus šie skaičiai padidėja, tačiau neženkliai“, - teigė antstolio Vytauto Mitkaus padėjėja Diana Lekaitė.

Ankščiau norintys įsigyti būstą ir kitokį turtą varžytinėse turėdavo jose dalyvauti gyvai, tačiau nuo praėjusių metų vasario tai daroma internetu Registrų centro administruojamame puslapyje. „Šiuo metu varžytinių tvarka kiek pasikeitė, ankščiau šis procesas vykdavo tik savaitę, o nuo rugpjūčio tai galima daryti visą mėnesį“, – pasakojo Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.

Galima įsigyti ir imant paskolą

Norint įsigyti būstą iš varžytinių galima tai padaryti ne tik iš sutaupytų pinigų: įkeitus jau turimą turtą bankui, jis suteikia paskolą naujam būstui pirkti. „Kaip žinia, varžytinėse parduodamas būstas negali būti pakartotinai įkeistas. Todėl tokiam antram būstui įsigyti banko paskola gali būti suteikta tik tokiu atveju, kai kliento jau įkeisto pirmojo būsto vertė yra pakankamai didelė“, - teigė „Swedbank“ privačių klientų finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas.

Pirmojo būsto vertės turi užtekti abiem būsto paskoloms padengti ir pirmosios būsto paskolos likutis turi būti nedidelis. Pavyzdžiui, pirmas būstas vertas 500 000 litų, jo įsigijimui gautos paskolos likutis 200 000 litų. Klientas perka varžytinėse kitą butą vertą 200 000 litų. Tokiu atveju pirmo užstato vertės pakaktų abiems paskoloms.

Tačiau tai nėra vienintelis reikalavimas, norint gauti būsto paskolą – taip pat būtina atitikti visus atsakingo skolinimosi gairių kriterijus, kuriuos 2011 m. yra patvirtinęs Lietuvos bankas ir kurių privalo laikytis visi šalyje veikiantys bankai.

Visada sutaupo

Pagrindinė dalyvavimo varžytinėse priežastis – sutaupyti. Nekilnojamųjų turto objektų parduodamų varžytinėse kainos tikrai mažesnės – 80 procentų rinkos kainos, o per antrąsias varžytines kaina nukrinta iki 60 proc.

Varžytinių metu būsto kaina dažniausiai pakyla dešimčia procentų, retais atvejais – 20 proc. Tačiau, žmogus pirkdamas tokiu būdu sutaupo, ypač per antrąsias varžytines, kai būstą gali įsigyti net trisdešimčia procentų pigiau rinkos kainos.

Po sunkmečio varžytinių antplūdis

Bankams ar valstybei prasiskolinusių žmonių padaugėjo sunkmečiui prasidėjus, tai liudija varžytinėse parduodamų nekilnojamojo turto objektų skaičiai: prieš krizę Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis buvo užregistruoti 49 parduodami objektai, o jau po metų 2009 – aisiais užregistruoti jau 178 objektai.

2010 – aisiais buvo parduoti 289 objektai, po metų šis skaičius ženkliai ūgtelėjo - užregistruoti 684 objektų sandoriai. 2012 – aisiais metais parduota šiek tiek mažiau – 606 objektai, tačiau 2013 – aisiais skaičiai vėl padidėjo – parduotas 731 gyvenamasis namas ar butas. O vien per šių metų pirmąjį pusmetį parduoti 427 tokie objektai.

Varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto vis dar yra nemažai, šiuo metu Registrų centro administruojamame portale evarzytines.lt parduodami 1403 nekilnojamojo turto objektai, tarp jų yra ne tik individualūs namai bei butai, bet ir žemės sklypai, komercinės patalpos bei nebaigti statiniai skirti inžineriniam įrengimui.